Pasak Maskvos sveikatos apsaugos departamento, praeitą mėnesį mieste mirė 15 713 žmonių.
2017-2019 metais gegužės vidurkis siekia 9 914. Vadinasi, šiemet registruota 5 799 mirtimis daugiau.
Departamentas skelbė, kad 92 proc. papildomų mirčių gali iš dalies būti priskirtos koronavirusui, o COVID-19 esą tiesiogiai pražudė 2 757 žmones.
Remiantis oficialiais duomenimis, iš viso 144,5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje nustatyta virš 493 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 6 358 su COVID-19 siejamos mirtys.
Radijo stotis „Ekho Moskvy“ pažymėjo, kad Maskvoje mirčių skaičius taip išaugęs buvo 2010 metais, kai karščio banga įžiebė miškų gaisrus, kurių dūmai apgaubė miestą. Maskvos sveikatos apsaugos departamentas skelbė, kad tų metų rugpjūtį mirčių skaičius beveik padvigubėjo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gynė nedidelį mirštamumą nuo COVID-19, nors pagal užsikrėtimų skaičių Rusija yra trečia pasaulyje.
„Ar kada nors pagalvojote apie galimybę, kad Rusijos sveikatos apsaugos sistema yra efektyvesnė?“, – jis sakė interviu CNN.
„The Moscow Times“ informuoja, kad pareigūnai prieš dvi savaites turėjo paskelbti galutinius balandžio mirštamumo duomenis, tačiau to nepadarė. Jie teisinosi, kad duomenys – negalutiniai, nes daug rusų dėl karantino neregistravo mirčių ar gimimų.
Remiantis oficialiais duomenimis, Maskvoje nuo kovo 1 dienos iki birželio 9 dienos nustatytos 3 029 su COVID-19 siejamos mirtys. Sostinėje registruota 40 proc. užsikrėtimo atvejų Rusijoje.
Maskvos pareigūnai neseniai padidino balandžio mirčių nuo koronaviruso skaičių ėmus kvestionuoti, kodėl sostinėje mirštamumas siekia 1 proc., nors šalyse, kur ligotumas panašus, šis skaičius yra didesnis.
Anksčiau jie aiškino, kad 60 proc. mirusių pacientų nėra priskiriami prie COVID-19 statistikos, nes mirė nuo kitų ligų.
Nepaisant didelio naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiais, pirmadienį Maskvoje panaikinti karantino ribojimai.
