Nepaisant A.Merkel nuolaidų, išlieka daug ginčytinų temų: vis dar neaiškūs pensijų, pašalpų, dvigubos pilietybės, minimalios algos, muitų, mokesčių kėlimo klausimai, kur abiejų partijų nuomonės prieš derybas radikaliai skyrėsi.
Šią savaitę vienas CDU derybininkas naujienų agentūrai DPA išsitarė, kad dienotvarkėje atviri liko net 110 klausimų. Visi jie turi būti apsvarstyti iki kitos savaitės vidurio – oficialios derybų pabaigos.
Nors atrodo, kad derybos dėl valdančiosios koalicijos Vokietijoje užtruko, tačiau viskas vyksta pagal planą. Tiesa, SPD sprendimui jungtis į valdančiąją koaliciją ir kai kur nusileisti savo pačių iškeltiems reikalavimams dar turi pritarti partijos nariai.
Užuot balsavę praėjusį savaitgalį Leipcige vykusio suvažiavimo metu, partijos nariai gruodžio pradžioje bursis vietose, balsuos ir laiškus su savo sprendimais siųs į centrinę būstinę Berlyne, kur gruodžio 14 dieną bus atplėšiami vokai ir skaičiuojami balsai. Partijos nariai nori pamatyti galutinę koalicijos sutartį ir tik tada pareikšti savo nuomonę.
Dienotvarkėje atviri liko net 110 klausimų. Visi jie turi būti apsvarstyti iki kitos savaitės vidurio – oficialios derybų pabaigos.
Pagal tą patį planą, gruodžio 17 dieną A.Merkel turi būti perrinkta naująja Vokietijos kanclere, kad vokiečiai galėtų ramiai išsipakuoti kalėdines dovanas, džiaugtis šalies stabilumu ir tuo, kad pasiteisina jų įprotis visada viską suplanuoti.
Bet visuomenėje ir partijų rateliuose pasigirsta daug abejojančių balsų. SPD nariai toli gražu ne visi džiaugiasi koalicija su konkurentais ir tikrai ne visi ruošiasi jai pritarti.
Nepaisant SPD vadovo Sigmaro Gabrielio uždegančių suvažiavime išsakytų kalbų, nemažai partijos narių tarė griežtą ne koalicijai. Kas nutiks, jei koalicijos priešininkai bus vieningi ir, aktyviai dalyvaudami, nusvers pritariančiųjų balsus? Politologai sako, kad tokia galimybė reali.
Kokie scenarijai tada laukia Vokietijos? Koks planas B? Paklausta apie tai kanclerė A.Merkel atsakė, kad spekuliuoti šia tema nesiruošia. Tačiau galimybių ji turi ne tiek jau daug.
Sąjunga su žaliaisiais
Jei socialdemokratai atsisako draugauti su konservatoriais, A.Merkel skambučio turėtų laukti trečiąją vietą rinkimuose užėmusių Žaliųjų vadovai.
Pirmąjį derybų raundą turėję spalio mėnesį, Žalieji dabar koalicijoje galėtų tikėtis visai kitokių sąlygų. Nes CDU norės bet kokia kaina likti valdžioje. Tačiau šiuo metu Žalieji nerodo jokio entuziazmo tapti valdančiųjų partneriais. Bet gal jie tik laukia tinkamo momento?
SPD valdžioje be kanclerės
Jei konservatoriams nepavyksta surasti partnerių, socialdemokratai gali bandyti formuoti savo vyriausybę kartu su Žaliųjų partija ir radikaliaisiais Kairiaisiais.
Persvara prieš konservatorius būtų nedidelė, tačiau kanclerei reiktų atsisveikinti su postu. Bet tada posto tikriausiai negautų ir dabar labai Vokietijos stabilumą išsaugoti norintis SPD lyderis S.Gabrielis. Kai kurie žalieji jau dabar atvirai simpatizuoja tokiai koalicijai. Kairieji taip pat labai norėtų pasimėgauti valdžia.
Mažumos vyriausybė
Net ir po nepasisekusių derybų, kanclerė galėtų mėginti linkti valdžioje tik su savo bendrapartiečiais.
Svarbiausiems ir Europos politiką lemiantiems klausimams ji galėtų organizuoti skirtingų partijų palaikymą. Iki absoliučios daugumos jai juk trūksta vos kelių balsų. Tačiau pažįstantys kanclerę sako, kad ji taip rizikuoti nepasiryžusi.
Naujieji rinkimai
Jų nenori nei viena rinkimus laimėjusi partija. Stabilumas – Vokietijos politikos prekinis ženklas. Jo prarasti nenori niekas.
SPD greičiausiai surinktų dar mažiau balsų, į parlamentą patektų euroskeptikų partija AfD, sugrįžtų liberalai FDP. Gali būti, kad CDU gautų dar daugiau balsų, tačiau ar dėl to taptų lengviau formuoti vyriausybę – labai abejotina. Tačiau jei Vokietijos prezidentas atėjus laikui negalės pasiūlyti kandidato į kanclerius arba jei A.Merkel atsisakys vadovauti mažumos vyriausybei, kitos išeities nebus.
