Sukilėliai pagrobė Bakhitą, kai jai buvo vos 12 metų.
„Kiekvieną dieną galvodavau apie savo šeimą. Kartais verkdavau, tačiau negalėdavau pabėgti, kadangi visur buvo kareivių“, – teigė Bakhita, su šimtais kitų vaikų trečiadienį perduota JT globai.
Mergaitės teigimu, ji pas sukilėlius praleido dvejus metus.
„Ten nėra namų. Miegojome palapinėje. Kartais naktimis ateidavo kareiviai ir norėdavo mane išprievartauti. Jei priešindavausi, jie mane sumušdavo ir liepdavo savaitę gaminti maistą – kaip bausmę už atsisakymą miegoti su jais“, – pasakojo Bakhita ir puolė į ašaras.
Trečiadienį ginkluotos grupės paleido 300 vaikų, iš kurių 87 – mergaitės. Tai – proceso, kurio metu JT per artimiausias savaites tikisi išlaisvinti mažiausiai 700 nepilnamečių, pradžia.
Henry: „Aš nežudžiau. Mano vadas man buvo geras. Man davė ginklą apsiginti ir apginti aplinkinius.“
Vis dėlto ginkluotos grupuotės vaikus verbuoja kur kas greičiau nei humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos spėja juos išlaisvinti.
Daugelis jų, kaip Bakhita, buvo pagrobti grasinant ginklu. Kiti nusprendžia prisijungti patys – juos vilioja maistas ir apsauga šalyje, kurios ekonomiką sužlugdė konfliktai ir hiperinfliacija.
Be to, praeitais metais šalį apėmė badas.
„Aš nežudžiau. Mano vadas man buvo geras. Man davė ginklą apsiginti pačiam ir apginti aplinkinius“, – pasakojo šešiolikmetis Henry.
Vis dėlto su sukilėliais praleistas laikas traumavo ir jį. „Ginklų garsas paveikė mano smegenis. Man reikia ko nors, kas padėtų mano smegenims atsigauti“, – prisipažino Henry.
Nesibaigiantis pilietinis karas
2011-aisiais naftos turtingas Pietų Sudanas iškovojo nepriklausomybę nuo Sudano ir tapo jauniausia pasaulio valstybe. Po dvejų metų 12 mln. gyventojų turinčioje šalyje prasidėjo pilietinis karas, daugybė žmonių buvo priversti palikti namus.
Konfliktą sukėlė etninės žudynės. Dauguma aukšto rango kariuomenės pareigūnų ir prezidentas Salva Kiir Mayarditas yra dinkai, o sukilėliai ir buvęs viceprezidentas Riekas Macharas – nuerai.
Daug mažesnių etninių grupių taip pat atsirėžė teritorijas, kurias kontroliuoja jų karinės grupuotės. Grupiniai išprievartavimai ir išpuoliai prieš civilius tapo itin dažni.
JT Vaikų fondo (UNICEF) atstovas Pietų Sudane Mahimbo Mdoe teigė, kad trečiadienį įvykęs masinis vaikų išlaisvinimas buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus.
„Būtina, kad derybos tęstųsi ir būtų daugiau tokių dienų kaip ši“, – rašoma M.Mdoe pranešime.
Didžioji dalis išlaisvintų vaikų priklausė Nacionaliniam Pietų Sudano išsivadavimo judėjimui – sukilėlių grupei, 2016 m. su vyriausybe pasirašiusiai taikos susitarimą.
Beveik 100 vaikų paleido Sudano tautos išsivadavimo opozicinis judėjimas, kuriam vadovauja R.Macharas.
Kai kurie vaikai jau anksčiau ištrūko iš sukilėlių nagų ir sugrįžo pas šeimas, tačiau jiems nebuvo teikiama jokia parama.
UNICEF planuoja bandantiems į šeimas sugrįžti vaikams suteikti drabužių, psichologinę pagalbą, maistą ir profesinį išsilavinimą. Tų, kurių šeimų neįmanoma atsekti, bus priglausti globos namuose.
17 metų amžiaus Justino ateitis taip pat neaiški. Kai 2017-aisiais sukilėliai sudegino jo gimtąjį kaimą, vaikinas tapo vyriausiojo karo vado asmens sargybiniu. Justinas pasakojo sudeginęs savo uniformą – taip norėjo ištrinti traumuojančius prisiminimus.
„Nutiko daug blogų dalykų. Jei nevagi, neturėsi ką valgyti. Kai mus puolė vyriausybės pajėgos, mes visą dieną kaudavomės ir nieko nevalgydavome, – sakė jis. – Neturiu drabužių, net šiuos batus iš kažkieno pavogiau.“
„Likau vienintelis. Mano mama mirė, tėvas išvyko į Bentiu (miestą – red.), tačiau negrįžo. Tik girdėjau, kad jis buvo nužudytas kare, nes buvo kareivis. Aš nebenoriu daugiau dirbti kariuomenėje“, – pasakojo Justinas.
