„Abiejų šalių fronto linijose ir oro erdvėje kasdien mūšyje naudojami dronai su naujai sukurtomis autonominėmis funkcijomis. Iki praėjusio pavasario iš Ukrainos pozicijų paleisti bepiločiai orlaiviai „Bumblebee“ prieš Rusijos taikinius surengė daugiau kaip 1 000 kovinių išskridimų. Pilotai tvirtina, kad nuo to laiko jie atliko dar tūkstančius išskridimų“, – rašoma straipsnyje.
Anot Rusijos techninės žvalgybos ataskaitų, dronų „Bumblebee“ pasirodymas sukėlė nerimą Kremliaus kariniuose sluoksniuose.
Vienoje ataskaitoje, paremtoje informacija po fronte rasto apgadinto „Bumblebee“ drono išardymo, aprašomas paslaptingas dronas su „aukščiausios kokybės mikroschemų rinkiniais ir pagrindine plokšte, atitinkančia pirmaujančių pasaulio mikroelektronikos gamintojų lygį“.
Ataskaitoje buvo pažymėti trūkumai, kurių tikėtasi iš prototipo, tačiau ji baigėsi grėsminga prognoze: „Nepaisant dabartinių apribojimų, technologija įrodys savo efektyvumą“, o jos taikymo sritis „toliau plėsis“.
„Vis dėlto dronai „Bumblebee“ retai skraido vieni. Ukraina tapo gyvosios ugnies bandymų poligonu, kuriame ginklų gamintojai, vyriausybės, rizikos kapitalistai, pažangūs padaliniai ir programuotojai bei inžinieriai iš visų Vakarų šalių bendradarbiauja kuriant šiuos ginklus“, – dėsto „The New York Times“.
Autonominiai bepiločiai orlaiviai
Funkcijos, dabar atliekamos autonomiškai, apima pakilimą ar pakilimą be piloto, geolokaciją, navigaciją į atakos rajonus, taikinių atpažinimą, sekimą ir persekiojimą – iki pat galutinio smūgio, mirtino skrydžio taško.
Programinės įrangos kūrėjai taip pat sujungė kelis bepiločius orlaivius į bendrą programą, kuri leidžia perduoti skrydžio valdymą iš vieno piloto kitam arba organizuoti bepiločių orlaivių atakas griežta seka – tai žingsnis kompiuteriu valdomų būrių link. Tokias galimybes turintys ginklai yra sausumos brigadų, taip pat oro gynybos, žvalgybos ir oro desanto padalinių rankose.
Tuo pat metu, remiantis privačios bendrovės „Conflict Armament Research“ atliktu numuštų rusiškų bepiločių orlaivių tyrimu, Rusijos kariuomenėje taip pat diegiami dirbtinio intelekto patobulinti ginklai.
Moralės riba
Net ir tie ginklai, kuriuos generolai ir ekspertai liaupsina kaip nepaprastai tikslius, pavyzdžiui, GPS valdomas raketas ar lazeriu valdomas bombas, dažnai pataiko ne į tuos taikinius ir pražudo nekaltus žmones. O pusiau autonominiai dronai didina esamus pavojus ir kelia naujas grėsmes.
Daugelis technologų jau seniai pasisako už tai, kad dirbtiniu intelektu varomi ginklai neliktų nekontroliuojami, t.y. už tai, kad ginklai negalėtų vieni priimti sprendimų dėl žudymo.
Remiantis šia logika, apmokytas žmogus turėtų įvertinti ir patvirtinti visus taikinius, idealiu atveju turėdamas galimybę atšaukti atskirą pataikymą ir vienu mygtuku išjungti visą sistemą.
Tačiau kai kurios pusiau autonominės ginklų sistemos Ukrainoje jau gali nustatyti taikinius be žmogaus įsikišimo, o daugelis ukrainietiškų sistemų su žmogaus įsikišimo galimybėmis yra nebrangios ir gali būti nukopijuotos bei modifikuotos talentingų programuotojų bet kurioje pasaulio vietoje.
„Manau, kad sukūrėme monstrą, – pareiškė fizikas Nazaras Bigunas, kuris rašo programinę įrangą. – Ir aš nežinau, kur tai nuves.“
Ukrainos gynybos bendrovės „Ark Robotics“ generalinis direktorius prognozuoja, kad ateityje kariuomenėje vienas karys valdys didžiulius būrius dronų, galinčių veikti autonomiškai.
-
Kyjivas įspėjo: Kremlius rengia masinį mirtiną išpuolį prieš šią svarbią dieną
-
Rusija jį bandė nužudyti 10 kartų: kas tas Budanovas, naujasis Ukrainos prezidento kanceliarijos vadas?
-
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos S-350 oro gynybos sistemai
-
Parodė, kaip apgavo Maskvą ir išviliojo pusę milijono dolerių už netikrą Kapustino nužudymą
-
Pamatykite patys: Rusija be gailesčio paleido 2 balistines raketas į daugiabučius Charkive
