D.Medvedevas „Telegram“ parašė, kad jei „pakvaišusi Europos Sąjunga“ bandys „pavogti Rusijos turtą“ ir panaudoti jį paskolai Ukrainai, Rusija tai laikys priežastimi karui pradėti.
„Tokie veiksmai pagal tarptautinę teisę gali būti kvalifikuojami kaip ypatingas casus belli (formali priežastis ar pagrindas vienai valstybei paskelbti karą kitai valstybei – red. past.) su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis Briuseliui ir atskiroms ES šalims“, – grasino Kremliaus propagandininkas.
D.Medvedevas savo įprastu stiliumi tvirtino, kad tokiu atveju šių veiksmų atšaukimas galėtų įvykti ne per teismą, o „tikromis reparacijomis, sumokėtomis natūra“.
140 mlrd. eurų galėtų tapti „reparacijų paskola“
15min primena, kad 2024 m. G7 šalys susitarė panaudoti pelną, gautą iš turto, o ne patį turtą tiesiogiai, kad suteiktų Ukrainai 50 mlrd. eurų paskolą.
2024 m. gruodžio mėn. Ukraina pirmą kartą gavo 1 mlrd. JAV dolerių iš JAV, užtikrintą pajamomis iš įšaldytų Rusijos turto.
ES lyderiai kovo 20 d. vykusioje viršūnių susitikime atsisakė konfiskuoti įšaldytus Rusijos turtus.
Kaip skelbė „Radio Svoboda“, Europos Sąjungos lyderiai tokio sprendimo nepriėmė, nusprendę, kad Rusijos turtas liks įšaldytas, kol Rusija nenutrauks karo prieš Ukrainą ir nekompensuos padarytos žalos.
2025 m. kovo mėn. Belgijos ministras pirmininkas pasisakė prieš Rusijos turto konfiskavimą ir jo perdavimą Ukrainai. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Belgija gali sulaikyti pajamas iš Rusijos turto, faktiškai įskaitydama mokesčius iš jų į savo biudžetą.
Europos vyriausybės apkaltino Belgiją pernelyg dideliais reikalavimais, jei Rusija kreipsis į teismą dėl 140 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos turto, saugomo Briuselyje.
2025 m. gruodžio 3 d. Europos Komisija pasiūlė teisinį sprendimą, kuris padėtų išsklaidyti Belgijos nuogąstavimus dėl 140 mlrd. eurų vertės Rusijos turto, įšaldyto Briuselyje, panaudojimo paskolai Ukrainai.
