Pasak pareigūnų, JAV štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Michaelas G.Mullenas ir Rusijos generolas Nikolajus Makarovas aptarė Gruzijos, priešraketinės gynybos ir Rusijos santykius su NATO.
Derybos, kurios įvyko nuošalioje ant upės kranto įsikūrusioje viloje netoli Helsinkio, buvo aukščiausio lygio abiejų šalių kariškių susitikimas nuo rugpjūtį vykusio Rusijos karo su Gruzija, dėl kurio Vašingtono ir Maskvos santykiai tapo labai įtempti. N.Makarovas Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovu buvo paskirtas birželį.
„Jie abu aptarė įvairius klausimus, tarp jų NATO ateitį ir dabartinė priešraketinės Gynybos sistemų būklę Europoje“, – sakė JAV ambasados Suomijoje atstovas spaudai Kimas Harganas.
M.G.Mullenas vėliau telefonu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Robertu Gatesu ir pranešė, jog „pokalbis buvo labai vaisingas ir dalykiškas“, Vašingtone sakė Pentagono atstovas spaudai Geoffas Morrellas. Jis pridūrė, kad R.Gatesas buvo patenkintas JAV ir Rusijos kariuomenių vadų susitikimo rezultatais.
„Akivaizdu, kad santykiai pasikeitė dėl to, kas nutiko Gruzijoje. Noriu pasakyti, kad jie nebebus tiksliai tokie, kaip prieš Gruziją“, – M.G.Mullenas sakė kartu su juo į Latviją vykstantiems žurnalistams.
Tačiau „susitikimo metu aš pabrėžiau, kad netgi tamsiausiomis šaltojo karo dienomis mes kalbėjomės vieni su kitais“, pridūrė generolas. Po susitikimo M.G.Mullenas iškart išskrido į Rygą patikinti sunerimusių Baltijos šalių, kad JAV jas teberemia.
„Viena iš priežasčių, kodėl atvykau čia, yra ta, jog noriu pasiųsti labai aiškią raminančią žinią“, – generolas sakė spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Valdis Zatleris. M.G.Mulenas pridūrė, kad NATO „jokiu būdu, pavidalu ar forma nesitaiksto su tuo, ką Rusija įvykdė Gruzijoje“.
Pasak gynybos sekretoriaus R.Gateso, susitikimas Suomijoje nereiškia, kad JAV ir Rusijos santykiai grįžo į normalias vėžes.
„Esama dalykų, kurių mes nesiimsime, nes santykiai nebėra tokie, kaip anksčiau. Taip pat esama kitokių sričių, kuriose bendradarbiauti, manome, atitiktų mūsų interesus“, – žurnalistams sakė R.Gatesas. Tačiau gynybos sekretorius pridūrė, kad tartis su Rusijos kariškiais „negali būti laikoma blogu sumanymu“.
Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad susitikimą inicijavo N.Makarovas, o abu kariuomenių vadai aptarė daugelį klausimų, tarp jų susijusių su Gruzija, operacijomis Juodojoje jūroje ir NATO veiksmais Afganistane.
N.Makarovas sakė Rusijos naujienų agentūrai „RIA-Novosti“, jog susitikime kalbėtasi apie NATO ir Rusijos tarybos veiklos, kuri buvo sustabdyta po karo Gruzijoje, atnaujinimą. NATO šalių ir Rusijos forumą greičiausiai bus nuspręsta atnaujinti lapkritį arba gruodį, „o šį klausimą Amerika tebesvarsto“, naujienų agentūra citavo generolo žodžius.
JAV griežtai kritikavo Rusijos invaziją į Gruziją – ištikimą JAV sąjungininkę ir tikėtiną NATO narę. Šiai šaliai Jungtinės Valstijos suteikė šimtų milijonų dolerių ekonominę pagalbą, o jos kariuomenę rengė JAV instruktoriai.
Šie veiksmai suerzino Rusiją, kuri Gruziją tradiciškai laiko priklausančia Maskvos įtakos erdvei ir baiminasi, kad dar viena buvusi Sovietų Sąjungos respublika taps NATO nare.
Vašingtonas ir Maskva taip pat nesutaria dėl JAV planų dislokuoti priešraketinės gynybos skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje. Rusija nuogąstauja, kad ši sistema gali būti naudojama šnipinėti jos kariuomenei arba mažinti jos branduoliniam potencialui.
Helsinkyje įsikūrusio Suomijos nacionalinio gynybos universiteto mokslinis bendradarbis majoras Juha Makela antradienio susitikimą pavadino svarbiu žingsniu gerinant JAV ir Rusijos santykius. „Tai rodo, kad jie išties stengiasi kalbėti praktiniu lygiu, – sakė kariškis. – Ko gera, tai pirmasis derybų etapas, kuris baigsis diskusijomis politiniu lygiu.“
Naujienų agentūrai ITAR-TASS N.Makarovas sakė, kad jis kartu su M.G.Mullenu susitarė „periodiškai“ aptarti karinius klausimus telefonu, „o prireikus – tiesioginėse derybose“.
Amerikos pajėgų spaudos tarnyba remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė, kad rugpjūčio pradžioje kilus Gruzijos ir Rusijos krizei, M.H.Mullenas telefonu kalbėjosi su N.Makarovu, kuris vadovavo Rusijos pajėgų puolimui per separatistinę Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Pranešime sakoma, kad prasidėjus karo veiksmams abiejų šalių kariuomenių vadovai tarėsi dėl JAV oro pajėgų transporto lėktuvų C-17 skrydžių, kuriais į Tbilisį buvo sugrąžinti Irake tarnavę Gruzijos kariai. Vėliau buvo susitarta dėl Jungtinių Valstijų karo laivo „Mount Whitney“ misijos. Šiuo laivu buvo atplukdyta humanitarinė pagalba į Gruzijos Počio uostą.
Pasak Pentagono pranešimo, N.Makarovas patikino, kad Rusija netrukdys JAV karinių pajėgų judėjimui.
Prieš du mėnesius Rusija sustabdė karinį bendradarbiavimą su NATO, kaltindama Vakarų šalis taikant Gruzijos konfliktui „dvigubus standartus“. Tačiau Maskva taip pat pareiškė norinti tęsti bendradarbiavimą su aljansu kovos su terorizmu ir narkotikų prekyba srityje.
Suomijos gynybos pajėgų vadovas admirolas Juhani Kaskeala surengė Rusijos ir JAV kariuomenių vadų susitikimą viloje netoli Suomijos sostinės. Ši neutrali Šiaurės šalis turi apie 1 300 kilometrų ilgio sieną su didžiąja Rytų kaimyne. Nuo šaltojo karo pabaigos Suomijoje buvo surengta keletas JAV ir Rusijos viršūnių susitikimų.
Pirmadienį M.G.Mullenas tapo pirmuoju JAV štabų vadų komiteto pirmininku, nuo 1951 metų apsilankiusiu Belgrade. Jis susitiko su Serbijos ginkluotųjų pajėgų vadu generolu Zdravko Ponošu. Abu kariuomenių vadovai pritarė, kad JAV ir Serbija artimai bendradarbiauja kariniais klausimais, nepaisant skirtingų politinių požiūrių į Kosovo nepriklausomybę.
