Sekite 15min Google
Bandymai vyko Rovaniemio apylinkėse – Suomijos šiaurėje esančiame mieste, nutolusiame maždaug 100 kilometrų nuo Rusijos sienos ir 150 kilometrų nuo Poliarinio rato.
„Šio renginio tikslas – tobulinti Suomijos civilinės saugos slėptuvių sistemą, pasinaudoti Ukrainoje išmoktomis pamokomis ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje“, – teigiama ministerijos pranešime, kurį cituoja „TVP World“.
„Sprogdinimo bandymai patvirtina, kad Suomijos civilinės saugos sprendimai išlieka veiksmingi ir susiduriant su šiuolaikinio karo grėsmėmis“, – pridūrė ministerija, pažymėdama, kad paskutinį kartą panašūs bandymai buvo atlikti 1992 metais.
Suomija turi 1 340 kilometrų sausumos sieną su Rusija. Šalis gerokai sustiprino saugumo parengtį po to, kai Maskva 2022 m. pradėjo plataus masto įsiveržimą į Ukrainą. 2023 m. Suomija oficialiai tapo NATO nare, nutraukdama dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.
Šalyje yra apie 50 500 slėptuvių
Šalyje išlaikyta plati civilinės saugos sistema, sukurta dar Šaltojo karo metais, pasaulyje vertinama kaip viena pažangiausių ir pavyzdinių. Lenkijos naujienų agentūros PAP cituojamais Suomijos valdžios duomenimis, šalyje yra apie 50 500 slėptuvių, kuriose telpa maždaug 4,8 mln. žmonių (iš viso šalyje gyvena kiek daugiau nei 5,5 mln. gyventojų).
Rovaniemio bandymuose dalyvavo ekspertai iš Ukrainos civilinės saugos slėptuvių koalicijos (kuriai bendrai vadovauja Suomija ir Ukraina, įsteigta 2025 m. siekiant padėti Ukrainai plėsti slėptuvių tinklą) bei kitų šalių partnerių atstovai.
Suomijos ministerijos teigimu, dalyviai aptarė „išmoktas pamokas iš Rusijos agresijos karo“ bei efektyvių civilinės saugos sistemų poreikį visoje Europoje.
„Vykdydama šį projektą, Suomija padeda Ukrainai kurti jos civilinės saugos slėptuvių sistemą. Kartu Suomija mokosi iš Ukrainos šiuolaikinio karo patirties ir analizuoja sprendimus, reikalingus efektyviai slėptuvių sistemai išlaikyti“, – nurodė ministerija.
