Jis pabrėžė, kad labai svarbu, jog Europos Sąjunga padidintų finansinę paramą rytinėje bloko pusėje esančioms valstybėms narėms, nes jos toliau remia Kyjivą ir aktyviai didina savo gynybos išlaidas, rašo „Financial Times“.
„Mes žinome, kad kai Ukrainoje įsivyraus taika, Rusija vis dar bus grėsmė. Akivaizdu, kad jie perkels savo karines pajėgas prie mūsų sienos ir prie Baltijos jūros sienos“, – dėstė P.Orpo.
„Aišku, kad mums reikia finansinės paramos [iš Briuselio]... Žinome, kad JAV ketina sumažinti paramą ir įsitraukimą į Europos gynybą, nes turi daug kitų saugumo problemų“, – pridūrė jis.
Naujienų portalo „TVP World“ žurnalisto paklaustas, ar NATO turėtų reaguoti didindama savo karinį buvimą regionuose, besiribojančiuose su Rusija, jei Maskva tai padarys, P.Orpo atsakė: „Turime sustiprinti savo rytinį flangą.“
Šešios NATO šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Norvegija – turi bendras sienas su Rusija. Visos, išskyrus Norvegiją, yra Europos Sąjungos narės.
Suomijos įstojimas į NATO 2023 m., kurį paskatino Vladimiro Putino pradėta plataus masto invazija į Ukrainą, padvigubino Aljanso tiesioginės sienos su Rusija ilgį.
Rytų flango lyderiai renkasi Helsinkyje
Antradienį Helsinkyje vyks pirmasis bendras ES valstybių narių, besiribojančių su Rusija, viršūnių susitikimas, kurio metu numatoma aptarti gynybos parengtį, sienų valdymą ir platesnes grėsmes Europos saugumui.
Pasak „Financial Times“, ES lyderių susitikime taip pat bus aptariama, kaip pervežti karines pajėgas ir įrangą per Europą.
Diskusijose dalyvaus Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Bulgarija, Švedija, Suomija ir Lenkija.
Penkios iš viršūnių susitikime dalyvaujančių šalių turi sausumos sienas su Rusija, o Rumunija ir Bulgarija ribojasi su Juodąja jūra, kuri tapo karinių operacijų teatru Rusijos karo Ukrainoje metu.
