Suomijos prezidentas teigė, kad V.Zelenskio prašymu perdavė V.Putinui dvi žinutes – apie Ukrainos pasirengimą dvišaliam susitikimui su Rusijos Federacija vadovų lygiu ir apie Kyjivo pasiūlytas įtampos mažinimo priemones.
„Pirma, jis (Zelenskis – red.) norėtų surengti dvišalį pokalbį su prezidentu (Rusijos Federacijos vadovu – red.) Putinu ir aptarti, visų pirma, teritorinius klausimus bei saugumą.
Antra žinutė buvo susijusi su vadinamosiomis įtampos mažinimo priemonėmis, t.y. siekiant pasiekti tam tikrą paliaubą pagrindiniais klausimais, tokiais kaip energetika ir energetikos objektai, maisto sauga, kalinių mainai ar infrastruktūra apskritai“, – cituojamas Suomijos prezidentas.
Alexander'as Stubbas pridūrė, kad pokalbio metu jis ir Norvegijos ministras pirmininka turėjo progą paklausti apie Rusijos pasirengimą trišaliams derybų raundams Abu Dabyje.
„Turėjome progą paklausti, kaip jis ketina elgtis Abu Dabyje. Šiuo atžvilgiu pokalbis taip pat buvo labai naudingas“, – sakė A.Stubbas.
Paklaustas, ar pokalbis su V.Putinu priartino taiką, Suomijos prezidentas atsakė, kad tai buvo labiau žingsnis pasitikėjimui stiprinti.
„Tikriausiai žingsnio atgal nebuvo žengta, bet ir be žodžių aišku, kad pirmasis pokalbis yra labiau žingsnis, kuris įkvepia pasitikėjimą“, – pažymėjo A.Stubb.
Prezidento taip pat buvo paklausta, kaip po pokalbio su V.Putinu toliau vyks kontaktų užmezgimas ir santykių su Rusija atkūrimas.
„Eikime ramiai, žingsnis po žingsnio. Vienintelis dalykas, kurį galime pasakyti tikrai, yra tai, kad santykiai, kurie, pavyzdžiui, kadaise buvo tarp Rusijos ir Suomijos, ateityje bus visiškai kitokie“, – sakė jis.
Pasak jo, Suomija ir Norvegija pareiškė V.Putinui, kad nepritaria Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklai Baltijos jūroje.
A.Stubb taip pat paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pokalbyje su juo ir Norvegijos ministru pirmininku Europos lyderiams pasakojo savo istorijos versiją.
