„Saugumo garantijos iš esmės yra atgrasymo priemonė. Ta atgrasymo priemonė turi būti įtikinama, o tam, kad ji būtų įtikinama, ji turi būti stipri“, – sakė A.Stubbas laikraščiui „The Guardian“ interviu Helsinkyje prieš išvykdamas į Niujorką, kur vyks Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
Suomijos vadovas sakė, kad garantijos įsigaliotų tik po to, kai Ukraina ir Rusija pasiektų susitarimą, bet tvirtino, kad Rusija neturėtų veto teisės dėl jų formos.
„Rusija neturi jokio balso nepriklausomos valstybės suvereniuose sprendimuose... Taigi man nesvarbu, ar Rusija sutiks, ar ne. Žinoma, ji nesutiks, bet tai ne esmė“, – sakė jis.
Po praėjusį mėnesį Paryžiuje vykusio susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žurnalistams sakė, kad 26 šalys įsipareigojo dalyvauti „saugumo pajėgose“ Ukrainoje, o kai kurios iš jų įsipareigojo būti „ant žemės, jūroje ar ore“.
Garantijos turi būti paremtos jėga
Tačiau daugelis Kyjive kelia klausimą, ar šie susitarimai bus įgyvendinti konkrečiais įsipareigojimais. Paklaustas, ar garantijos reiškia, kad Europos šalys yra pasirengusios kariniu būdu įsikišti į konfliktą su Rusija, jei ši ateityje vėl agresyviai elgtųsi Ukrainos atžvilgiu, A.Stubbas atsakė: „Tai yra saugumo garantijų esmė.“
Tačiau nėra aišku, ar daugumoje Europos sostinių yra politinė valia prisiimti tokį įsipareigojimą, nes pažadai pokarinei Ukrainai paprastai buvo formuluojami labiau kaip „užtikrinimas“, o ne kaip tvirti įsipareigojimai. Iki šiol daugumos Vakarų šalių politika buvo teikti paramą Ukrainai, bet kuo labiau mažinti tiesioginio konflikto su Rusija riziką. Tačiau A.Stubbas sakė, kad bet kokios garantijos būtų beprasmės, jei jos nebūtų paremtos realia jėga.
„Saugumo garantijos iš esmės yra atgrasymo priemonė, o tokia priemonė turi būti įtikinama, o kad ji būtų įtikinama, ji turi būti stipri. Tai reiškia ir strateginę komunikaciją, todėl mes nesuteikiame tuščių saugumo garantijų, bet teikiame realias saugumo garantijas, ir Rusija tai žino“, – kalbėjo A.Stubbas.
Suomijos prezidentas tikisi netrukus susitikti su Trumpu
Pastaraisiais mėnesiais Suomijos prezidentas tapo pagrindiniu taikos derybų dalyviu, užmezgęs artimus santykius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, be kita ko, žaisdamas golfą. Asmeniniai ryšiai reiškia, kad Suomija, kurios gyventojų yra tik 5,6 milijono, galėjo atlikti didelį vaidmenį D.Trumpo ir Europos lyderių komunikacijoje.
A.Stubbas sakė, kad jis ir D.Trumpas vis dar reguliariai bendrauja „telefonu ir kitais būdais“ ir kad jis tikisi, jog kitą savaitę vyks dvišalis susitikimas.
