Suomijos žinia Baltijos valstybėms: „NATO jums yra geras sprendimas“

Suomijos pareigūnai tikisi didesnio bendradarbiavimo su NATO aljansu, tačiau mintis apie narystę vis dar stumia į šalį. Suomiai būgštauja, kad 1300 kilometrų bendrą sieną su Rusija turinčios valstybės stojimas į NATO išprovokuotų Rusiją itin pavojingiems atsakomiesiems veiksmams.

Latvijos, Estijos ir Suomijos gynybos ministrai (Jussi Niinisto – viduryje) susitikimo Briuselyje metu / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kalbėdamas su „Politico“ žurnalistais NATO būstinėje Briuselyje Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto nenorėjo dalinti patarimų Vakarams ar su Rusijos agresija susiduriančiai Ukrainai.

Tiesa, jis pabrėžė, kad NATO dėmesys Baltijos valstybėms turėtų nuraminti jas ir užtikrinti, kad Rusijos agresija neatrodys tokia tikėtina.

„Taip, mes išlaikome gana gerus ryšius su Rusija ir, Suomijos požiūriu, padidintas NATO dalyvavimas Baltijos jūros regione prisidės prie regiono saugumo“, – diplomatiškai atsiliepė J.Niinisto.

„Tikėkimės, kad situacija nurims ir nebus eskalacijos“, – viltingai pridūrė jis.

„Kalbėjausi su Lenkijos ir Baltijos valstybių ministrais“, – po gynybos ministrų susitikimo sakė Suomijos atstovas. „Jie buvo pakankamai sunerimę ir po NATO sprendimo šis nerimas sumažėjo“, – teigė J.Niinisto.

„Dabar jie vėl tiki, kad NATO yra geras sprendimas“, – konstatavo Suomijos ministras.

„Suomija yra kitokia vieta. Mes turime 1300 kilometrų bendrą sieną su Rusija ir normaliomis sąlygomis sutariame gerai. Išsaugome stiprią, patikimą gynybą ir bandome išmintingai kontaktuoti su Rusija užsienio politikoje“, – pasakojo J.Niinisto.

wojsko-polskie.pl/Adam Roik nuotr./Suomijos specialiųjų pajėgų kariai

Ragina nepasiduoti provokacijoms

Jis pabrėžė, kad Suomija puikiai supranta, kad jai neįstojus į NATO negalios ir Penktojo straipsnio teikiama bendros gynybos galimybė.

„Penktasis straipsnis negalioja aljanso šalims partnerėms – tai vertinga pamoka valstybėms, kurios nepriklauso NATO, bet turi partnerės statusą“, – aiškino J.Niinisto.

„Suomija visada tai suprato ir todėl mes saugojome stiprią ir patikimą šalies gynybos sistemą“, – pridūrė ministras.

„Mes nedaliname patarimų niekam. Bet manau, kad gera pamoka yra tokia: neturėtume leistis į provokacijas, kai mus provokuoja. Turėtume matyti platesnį kontekstą“, – darė išvadą Suomijos gynybos ministras.

Suomija atsisakė politinio neutralumo 1995 metais, kai įstojo į Europos Sąjungą. Ji yra viena iš penkių valstybių, kurios nėra NATO narės, tačiau turi partnerės statusą.

NATO gynybos ministras J.Niinisto buvo pakviestas į Briuselyje vykusį aljanso gynybos ministrų susitikimą, siekiant įtraukti suomius į glaudesnį gynybos bendradarbiavimą.