Sekite 15min Google
Leidinys šią iniciatyvą sieja su rugpjūtį įvykdytu bandymu surengti ataką Leipcigo oro uoste – vienas iš įtariamųjų šioje byloje yra Rusijos paso turėtojas. Berlynas jau anksčiau buvo paskelbęs, kad, reaguodamas į šią ataką, griežtins Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Tokios vizos leistų lankytis tik vienoje ar keliose Šengeno šalyse
Berlynas siekia, kad Europos šalys, kurios ir toliau išduoda Rusijos piliečiams vizas turistinėms ir kitoms nebūtinoms kelionėms, pereitų prie riboto teritorinio galiojimo vizų – vadinamųjų LTV (angl. Limited Territorial Validity). Tokios vizos leistų lankytis tik vienoje ar keliose Šengeno erdvės šalyse, rašo „Rapporteur“.
Prancūzija ir Italija, išduodančios daug vizų Rusijos piliečiams, tradiciškai priešinasi vizų ribojimų griežtinimui. Leidinio teigimu, prieštaravimų naujam Vokietijos pasiūlymui pareiškė ir ES Tarybai pirmininkaujanti Airija.
Dubline manoma, kad Vokietijos planas gali pakirsti pasitikėjimą tarp Šengeno erdvės valstybių ir susidurti su teisinėmis kliūtimis. Be to, Airijos vertinimu, šie ribojimai gali būti neveiksmingi siekiant užkirsti kelią saugumo grėsmėms.
Tikimasi, kad 2027 metų pradžioje Europos Komisija pateiks pasiūlymus dėl tikslinių vizų ribojimų Rusijos piliečiams, rašo „Rapporteur“.
Leidinys pažymi, kad griežtinti vizų taisykles Europos sostines skatina saugumo sumetimai po rugpjūčio 4 dieną įvykdyto bandymo surengti ataką Leipcigo-Halės oro uoste. Kaip skelbia „Tagesschau“, „Süddeutsche Zeitung“ ir „Die Zeit“, vienas iš įtariamųjų – Baltarusijos pilietis, turintis Rusijos pasą, kuris, kaip įtariama, į Šengeno erdvę atvyko su Italijos turistine viza. Kalbama apie Olegą Levuškiną, primena portalas „Agentstvo“.
Dar rugsėjo 1 dieną Vokietijos vyriausybė pažadėjo griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę kaip vieną iš atsakomųjų priemonių po mėginimo surengti ataką Leipcige. Tačiau tuomet Berlynas nepatikslino, kokie konkretūs papildomi ribojimai bus įvesti.
Estija ir Suomijos siūlo išvis uždrausti turistinių vizų išdavimą rusams
Tuo tarpu Estija palaiko Suomijos iniciatyvą visiškai uždrausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams Europos Sąjungos šalyse, pareiškė šalie užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
„Kol Rusija tęsia savo negailestingą puolimą prieš Ukrainą, bombarduoja miestus, naikina civilinę infrastruktūrą ir žudo nekaltus žmones, nepriimtina, kad Rusijos piliečiai ir toliau galėtų netrukdomai mėgautis poilsiu Šengeno erdvėje“, – sakė ministras.
Jo teigimu, Europos vizų politika turi atspindėti tebesitęsiančios Rusijos agresijos mastą, o Sąjunga turėtų ir toliau visomis prieinamomis priemonėmis didinti spaudimą Kremliui.
„Taip pat raginame ES operatyviai priimti būtinus įgyvendinamuosius aktus, kad būtų įvestas visapusiškas draudimas atvykti Rusijos kariškiams“, – pridūrė M. Tsahkna.
Spalio 12 dieną Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen paragino ES visiškai nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kol tęsis karas Ukrainoje. Ji priminė, kad Suomija tokių priemonių ėmėsi dar 2022 metais.
„Tas pats pagaliau turi įvykti ir ES lygmeniu. Kol Rusija tęsia savo agresiją, jos piliečiams neturėtų būti išduodamos turistinės vizos... Neteisinga, kad rusai gali atvykti į Europą, mėgautis čia esančiu gyvenimo būdu ir laisvėmis, kai jų šalis bombarduoja ukrainiečių namus“, – pažymėjo E. Valtonen.
Anksčiau griežtinti vizų ribojimus rusams ragino ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Kai žiūrime vaizdo įrašus, kaip apšaudomi tiltai Kyjive ir iš namų traukiami negyvi vaikai, o po to girdime, kaip Rusijos turistai Europoje švaistosi pinigais, – mane tiesiog purto“, – pareiškė jis.
Tokio draudimo taip pat siekia Švedija.
2025 metais Rusijos piliečiams buvo išduota apie 478 tūkst. turistinių vizų buvimui Šengeno erdvės šalyse. Aktyviausiai tokius dokumentus išduoda Prancūzija, Italija ir Ispanija.
