Pagal kitų karų, kuriuose priešininkų pajėgos yra lygiavertės, standartus JAV gyvosios jėgos ir įrangos nuostolius galima laikyti nereikšmingais, tačiau, pavyzdžiui, Iranui sunaikinus brangius JAV radarus, JAV tampa labiau pažeidžiamos būsimų konfliktų atveju, įvertino ekspertai. Kai kurioms sistemoms pakeisti gali prireikti ne vienerių metų.
Amerikos verslo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė Elaine McCusker apskaičiavo, kad karinė operacija prieš Iraną per penkias savaites turėjo kainuoti nuo 22,3 (19,2 mlrd. eurų) iki 31 mlrd. dolerių (26,8 mlrd. eurų).
Į savo skaičiavimus E.McCusker, kuri anksčiau Pentagone buvo atsakinga už biudžeto reikalus, įtraukė išlaidas, susijusias su papildomų JAV pajėgų dislokavimu Artimuosiuose Rytuose nuo gruodžio pabaigos. Į šią sumą neįskaičiuota kovose prarasta ir sugadinta įranga, kurią ekspertė papildomai įvertino nuo 2,1 (1,8 mlrd. eurų) iki 3,6 mlrd. dolerių (3,1 mlrd. eurų) įskaitant jos pakeitimą.
Pažymima, kad į sąmatą įtrauktos lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“, kuris buvo pakeliui į Artimuosius Rytus, bet po gaisro laive sustojo Kretoje, remonto išlaidos, taip pat Kataro balistinių raketų išankstinio perspėjimo sistemos, kurią sugadino Irano dronas, atstatymo išlaidos.
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) apskaičiavo, kad per pirmąsias šešias kovos dienas, po kurių Irano raketų paleidimų skaičius sumažėjo, koviniai nuostoliai ir žala karinei infrastruktūrai siekė mažiausiai 1,4 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų).
Tačiau vėliau dieną netoli Rijado esančioje karinėje bazėje buvo apgadintas AWACS tolimojo radiolokacinės aptikimo ir perspėjimo sistemos orlaivis „E-3 Centry“; pakeisti nebegaminamą orlaivį nauju modeliu gali kainuoti daugiau kaip 700 mln. dolerių, teigia IISS vyresnysis patarėjas gynybos ir saugumo klausimais Markas Cancianas.
Jo skaičiavimais, operacija prieš Iraną JAV kasdien kainuoja apie pusę milijardo dolerių. Tačiau, pasak M.Canciano, informacijos apie žalą „labai nedaug“.
„Žala gali būti daug didesnę, priklausomai nuo to, kokia įranga buvo taikiniuose, į kuriuos smogta“, – pažymėjo jis.
Irano prioritetiniai taikiniai buvo radarai ir ryšių sistemos, taip pat degalų papildymo lėktuvai, kurie leidžia veikti tolimojo nuotolio JAV bombonešiams. JAV neteko vieno tokio degalų papildymo lėktuvo K-135. Institutas apskaičiavo, kad jį pakeisti kainuos 160 mln. dolerių.
Tarp svarbiausių pažeistų objektų yra dvi radarų sistemos Jordanijoje ir Katare. Tarp jų yra AN/TPY-2 radaras, kuris palaiko THAAD priešraketinę bateriją ir buvo sunaikintas konflikto pradžioje Jordanijoje esančioje bazėje. Dar vienas toks radaras nukentėjo Saudo Arabijoje, tačiau žalos mastas nežinomas.
Vieno AN/TPY-2 pakeitimas kainuotų beveik 500 mln. dolerių ir užtruktų apie trejus metus. Pernai gynybos įmonė „Raytheon“ pristatė tik 13 tokių sistemų, o JAV neturi jų atsargų.
Taip pat buvo prarastas 100 mln. dolerių vertės naikintuvą F-15. Ieškant antrojo piloto, kuris daugiau nei pusantros paros slapstėsi Irano teritorijoje, buvo mestos didelės pajėgos, įskaitant apie šimtą specialiųjų pajėgų, 155 sraigtasparnius ir lėktuvus (įskaitant degalų papildymo įrenginius) bei 16 mln. dolerių kainavusį droną MQ-9 Reaper. Keturi bombonešiai B-1 numetė beveik šimtą 1 000 kg bombų, valdomų iš palydovo, „The Wall Street Journal“ sakė du JAV pareigūnai.
Savo ruožtu Pentagonas paprašė Kongreso skirti dar 200 mlrd. dolerių Irano operacijai.


