Šalies žiniasklaidoje atvirai reiškiamas įniršis, o prokremliški apžvalgininkai ir kariniai tinklaraštininkai ragina atkeršyti ir net imtis branduolinių atsakomųjų veiksmų, pažymėjo CNN.
„Tai ne tik pretekstas, bet ir priežastis suduoti branduolinius smūgius Ukrainai“, – rašoma populiariame prorusiškame „Telegram“ kanale „Dva majora“, kuris turi daugiau nei milijoną prenumeratorių.
„Po grybo debesies galima galvoti, kas melavo, suklydo ir taip toliau“, – priduriama įraše, turint omenyje neišvengiamas Kremliaus kaltininkų paieškas dėl šio fiasko.
Rusijos politikos analitikas Sergejus Markovas paragino būti atsargiems, socialiniuose tinkluose perspėdamas, kad branduolinio ginklo panaudojimas „privestų prie tikros politinės izoliacijos“.
Tačiau žinomas propagandinis tinklaraštininkas Aleksandras Kocas pareikalavo, kad Rusija „smogtų iš visų jėgų, nepaisydama pasekmių“.
CNN atkreipė dėmesį, kad Rusijos griežtosios linijos šalininkai nuolat ragina sunaikinti Ukrainą branduoliniu ginklu ir Vakarų sąjungininkams dalija menkai užmaskuotus, bet galiausiai tuščius grasinimus Armagedonu.
„Tai, kad jie vėl tai daro po tokios skaudžios išpuolių serijos, vargu ar stebina. Tačiau būtų neteisinga pernelyg nusiraminti ir atmesti visas Rusijos branduolines žabangas kaip paprasčiausią propagandą“, – rašoma straipsnyje.
Autorių teigimu, yra kelios nerimą keliančios priežastys, dėl kurių šį kartą į nedidelę galimybę, kad Rusija ryšis griebtis branduolinio atsako, reikėtų žiūrėti šiek tiek rimčiau.
Pirma, keli Rusijos apžvalgininkai komentavo, kad Ukrainos įvykdyta operacija „Voratinklis“, kuomet sunaikintas nemažas skaičius Rusijos strateginių branduolinių bombonešių, gali būti interpretuojamas kaip Maskvos teisėto branduolinio slenksčio peržengimas.
Neseniai atnaujintoje Kremliaus branduolinėje doktrinoje, kurioje išdėstytos ginklo paleidimo sąlygos, teigiama, kad bet koks išpuolis prieš „itin svarbią“ karinę infrastruktūrą, kuris „sutrikdo branduolinių pajėgų atsakomuosius veiksmus“, gali sukelti branduolinį atsakomąjį smūgį.
Ukrainos operacija buvo „pagrindas branduolinei atakai“, pareiškė Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjas, vyriausiasis šalies propagandininkas Vladmiras Solovjovas, ragindamas smogti Ukrainos prezidento rūmams Kyjive ir kitiems reikšmingiems objektams.
„Kad ir kiek tai atitiktų teisės aktus, Rusijos branduolinio atsako barjeras išlieka aukštas, o toks smūgis Kremliaus sluoksniuose greičiausiai būtų atmestas kaip nepraktiškas persistengimas.
Pirmiausia, tai sugadintų santykius su pagrindiniais Rusijos prekybos partneriais, tokiais kaip Kinija ir Indija, ir išprovokuotų galimus karinius veiksmus prieš Rusijos pajėgas“, – pastebėjo CNN.
Neabejojama, kad be visuotinės panikos ir paniekos dėl daugybės aukų, Rusija taptų dar labiau izoliuota tarptautinėje arenoje.
Maskvą pažemino ne tik pastarojo meto Ukrainos dronų smūgiai Rusijos gilumoje. Antradienį pranešta apie dar vieną Ukrainos saugumo tarnybos surengtą smūgį Vladimiro Putino pasididžiavimui – Kerčės tiltui, jungiančiam Rusiją su Krymu. Tai – jau trečiasis smūgis Krymo tiltui nuo plataus masto invazijos pradžios.
Dar vienas smūgis žemiau juostos – Ukrainos pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį.
Tuo pat metu Ukrainos sąjungininkės pamažu panaikina Vakarų tiekiamų ginklų naudojimo prieš Rusiją apribojimus, taip dar labiau kvestionuodamos tai, kas anksčiau buvo laikoma Maskvos raudonosiomis linijomis.
Mažai kas abejoja, kad Kremlius nekantriai laukia, kada galės suduoti ryžtingą atsaką, pastebėjo straipsnio autoriai.
Buvęs Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Vladimiras Milovas per interviu CNN sakė, kad labiausiai tikėtinas Maskvos atsakas būtų „barbariškesni“ įprastinių raketų ir bepiločių lėktuvų smūgiai Ukrainos miestams, nuo kurių žmonės jau kenčia ne vienerius metus.
„Kito kelio nėra, nes Rusija neturi pajėgumų pradėti masinį karinį puolimą. Jie neturi tam pakankamai personalo“, – įvertino jis.
„Žmonės kalba apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą ir panašiai. Nemanau, kad tai yra svarstoma. Bet, vėlgi, Putinas ne kartą parodė, kad griebiasi barbariškumo ir keršto“, – pridūrė buvęs viceministras.
-
Nematyti kadrai: štai kaip prasidėjo galinga operacija prieš Rusijos bombonešius
-
„SBU turi daugiau kortų“: karybos ekspertas – apie ataką prieš Krymo tiltą ir bombonešius
-
Ukraina spaudžia gazą: iki metų galo pagamins 2,5 mln. dronų
-
Rusija tvirtina užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Sumų srityje
-
Nyderlandų premjeras pažadėjo toliau remti Ukrainą, nepaisant politinės krizės jo šalyje
Nors straipsnio autoriai pripažįsta, kad branduolinio smūgio galimybė yra menkai tikėtina, bet sutinka, kad visiškai to atmesti negalima: „Karas Ukrainoje jau įgavo daugybę netikėtų posūkių <...>. Ir nors Ukraina ir jos šalininkai mėgaujasi stulbinančiais pastarųjų karinių operacijų laimėjimais, pažemintos ir sužeistos Rusijos meškos stumdymas gali turėti pavojingų ir gąsdinančių pasekmių“.
