„Vyriausybė šiandien atmetė Biljanos Plavšič malonės prašymą“, – sakoma trumpame pranešime.
Pasak Teisingumo ministerijos atstovės, vyriausybė neatskleidė savo sprendimo motyvų.
Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai Hagoje 2003 metų vasarį nuteisė dabar 78-erių B.Plavšič dėl nusikaltimų žmogiškumui per 1992-1995 metų karą, nusinešusio daugiau kaip 100 tūkst. gyvybių.
Save titulavusi Bosnijos Serbų respublikos „geležine ledi“ ji yra aukščiausia buvusios Jugoslavijos pareigūnė, pripažinusi savo atsakomybę už Balkanų karo metu įvykdytus nusikaltimus.
Švedija, atsakydama į tribunolo prašymą, sutiko priimti B.Plavšič į vieną savo šalies kalėjimų. Ji nuo 2003 metų birželio kali Hinsebergo moterų kalėjime.
B.Plavšič prašyme dėl pirmalaikio paleidimo nurodė šias priežastis: senatvę, prastą sveikatą ir blogas kalinimo sąlygas.
Švedijos naujienų agentūra TT pranešė, kad neseniai atliktas jos psichikos tyrimas parodė prastą jos sveikatos būklę ir kad jai buvo labai sunku priprasti prie gyvenimo kalėjime.
Pasak agentūros, ji yra žymiai vyresnė nei kitos kalinės ir „kaip kalbama, dažnai susilaukia grasinimų“.
Iš trijų narių sudarytas Bosnijos prezidiumas rugsėjį prašė Švedijos nepatenkinti B.Plavšič malonės prašymo.
Bosnijos ir Hercegovinos trišalės prezidentūros narys kroatas Zeljko Komšičius laiške Švedijos vyriausybei rašė, kad atsižvelgiant į jos įvykdytus nusikaltimus, „bet koks pasigailėjimas būtų didžiulė klaida ir įžeistų aukas ir jų artimuosius“.
„Reikia turėti omenyje tai, kad šiuo metu maždaug 60 tūkst. žmonių iš Bosnijos gyvena Švedijoje. Jie turėjo palikti namus dėl (Plavšič) karo nusikaltimų“, – pastebi Z.Komšičius.
Švedijos 2007 metų balandį jau buvo atmetęs pirmą B.Plavšić malonės prašymą.
