Pagal valdžios institucijų planą visi 64 tūkst. bunkerių turėtų būti modernizuoti taip, kad apsaugotų piliečius nuo branduolinio smūgio, cheminio ir biologinio ginklo, pranešė Nepaprastųjų situacijų agentūra. Planuojama, kad darbai truks dvejus-trejus metus.
Švedijos slėptuvių nuo bombų tinklas yra vienas didžiausių pasaulyje. Jame gali apsigyventi iki 7 mln. žmonių – 2/3 šalies gyventojų. Šiuo metu pradėta 25 didelių bunkerių, skirtų keliems tūkstančiams vietų, rekonstrukcija.
Kovo pabaigoje Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paskelbė ketinantis padidinti išlaidas gynybai iki rekordinio nuo Šaltojo karo laikų lygio.
Pagal naująją strategiją iki 2030 m. jos bus padidintos iki 3,5 proc. Pasak premjero, kariuomenės modernizavimas valstybės iždui kainuos 300 mlrd. kronų (apie 28 mlrd. eurų).
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija suintensyvino pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir sustiprinti civilinę gynybą.
Tuo pat metu šalis pateikė prašymą įstoti į NATO, nors prieš tai daugiau kaip 200 metų išliko neutrali. Įstojimas įvyko 2024 m. kovo 7 d. Vyriausybė ir karalystės kariuomenės vadas paragino piliečius ruoštis galimam karui.
Po Krymo aneksijos Švedija jau buvo atkūrusi šaukimą į kariuomenę ir remilitarizavusi savo Gotlando salą Baltijos jūroje. Dabar ji nuosekliai didina savo išlaidas gynybai. 2025 m. jos turėtų siekti 138 mlrd. kronų (2,4 proc. BVP).
Lapkričio mėnesį šalies Nepaprastųjų situacijų agentūra išplatino visuomenei brošiūras su patarimais, kaip elgtis karo ir kitų nepaprastųjų situacijų atveju.
„Nesaugus pasaulis reikalauja didesnio pasirengimo. Karinė grėsmė Švedijai padidėjo, todėl turime pasirengti blogiausiam – ginkluotam užpuolimui“, – rašoma tekste.
2025 m. sausį U.Kristerssonas sakė, kad Švedijoje „nevyksta karas, bet nėra ir taikos“, nes šalis patiria hibridines atakas, vykdomas „programišių, pinigų, dezinformacijos ir sabotažo pagalba“.
„Panašu, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė. Tokia turėtų būti ir mūsų gynyba“, – pabrėžė jis.
