Šie duomenys išryškina šalies kovą siekiant suvaldyti smurtinius nusikaltimus.
Šiaurės šalis jau daugiau nei dešimtmetį kovoja su gaujų smurtu, kuris pirmiausia susijęs su sąskaitų suvedinėjimu ir kovomis dėl narkotikų rinkos kontrolės.
Remiantis policijos statistika, tarp nekaltų aukų yra žmonių, į kuriuos pataikė atsitiktinės kulkos, atvejai, kai šaulys supainiojo tapatybę, ir taikinyje atsidūrusių gaujų narių giminaičiai.
Švedijos policijos nacionalinių operacijų departamento operacijų koordinatorius Alexander'as Walleniusas (Aleksandras Valeniusas) naujienų agentūrai TT sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl nukenčia tiek daug pašalinių asmenų, yra ta, jog daugelis šaulių yra jauni.
„Susiduriame su labai jaunais nusikaltėliais, kurie daugeliu atvejų neturi ankstesnės smurtinių nusikaltimų patirties, o tai reiškia didesnę riziką, kad bus pataikyta į trečiuosius asmenis arba ne į tą taikinį“, – sakė A. Walleniusas.
Švedijos gaujos dažnai naudoja socialinius tinklus ir šifruotas programėles, kad užverbuotų paauglius, kuriems mokama už nusikaltimų vykdymą.
Užverbuotieji dažnai būna jaunesni nei 15 metų – nuo tokio amžiaus Švedijoje pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad jie negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir patenka ne į teisėsaugos, o į socialinių tarnybų atsakomybės sritį.
Mažumos dešiniojo sparno vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, prieš rugsėjo 13 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus stumia pasiūlymus, kuriais siekiama griežčiau kovoti su nusikalstamumu ir imigracija.
Praėjusią savaitę ji pareiškė planuojanti priimti teisės aktus, kuriais reikalaujama, kad socialiniai tinklai, tokie kaip „TikTok“ ir „Snapchat“, per valandą pašalintų gaujų „žmogžudysčių skelbimus“, antraip jiems grės didelės baudos.
Vyriausybė anksčiau paskelbė apie planus sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 13 metų už nusikaltimus, už kuriuos baudžiama ne mažiau kaip ketveriais metais kalėjimo.
