Toks įstatymas, priimtas tais laikais, buvo unikalus reiškinys. O pats tekstas, kurį parengė Riksdago narys Andersas Chydeniusas iš Karleby’jaus (dabar Kokolos miestas Suomijos teritorijoje) kaip prototipas buvo panaudotas Amerikos Konstitucijoje numatant piliečių teisės į žodžio laisvę užtikrinimą.
Šiais metais taip pat minima Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 20 metų sukaktis, kurią tikrai verta pažymėti, kadangi tai – svarbus etapas šiuolaikinės, nepriklausomos Lietuvos raidoje.
Žodžio laisvė – ne tik būtina demokratijos sąlyga, bet ir svarbus visuomenės raidos veiksnys. Laisvai keičiantis idėjomis, nuomonėmis, diskutuojant ir kritiškai nagrinėjant iškylančius klausimus, visuomenė praturtinama dar įvairesnėmis idėjomis, skatinamos naujovės. Atviros visuomenės – neabejotinai yra mūsų šalių ekonominio augimo ir klestėjimo pagrindas.
Remiantis principu, užtikrinančiu prieigą prie oficialių dokumentų, piliečiai turi teisę susipažinti su valstybinių įstaigų turima informacija ir ją tyrinėti, kad leidžia pavieniams asmenims ir žurnalistams tikrinti valdžios struktūras, išrinktus politikus. Tai svarbu norint kovoti su korupcija ir stiprinti pasitikėjimą mūsų demokratinėmis institucijomis.
Tačiau, nors šiandien Švedijoje ir Lietuvoje mes švenčiame žodžio laisvę, pagrindinės teisės ir laisvės visame pasaulyje vis dažniau atsiduria pavojuje, daug kur demokratinė erdvė darosi vis mažesnė. Žmonės nutildomi, o ir piliečiams prieinama informacija ribojama. Represiniais teisės aktais atakuojami žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai. Vis dažniau susiduriama su grasinimais ir persekiojimu, o nerimą kelianti UNESCO statistika patvirtina, kad per pastaruosius dešimt metų buvo nužudyti 800 žurnalistų. Deja, dažnai tik pavieniai kaltininkai būna patraukiami atsakomybėn.
Vis dažniau susiduriama su grasinimais ir persekiojimu, o nerimą kelianti UNESCO statistika patvirtina, kad per pastaruosius dešimt metų buvo nužudyti 800 žurnalistų.
2015 m. narystės JT Saugumo Taryboje metu, ji priėmė Lietuvos parengta rezoliucija dėl žurnalistų apsaugos S/RES/2222. Žurnalistų saugumas – ir konfliktų, ir taikos metu – tai esminis bet kurios funkcionuojančios visuomenės principas. Nes kas atsitinka visuomenei, neturinčiai laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos? Kas atsitinka žinioms, kai informacija yra prieinama tik su tam tikromis sąlygomis? Kokios gali būti neinformuotos visuomenės pasekmės? Vyresnės kartos lietuviai visa tai prisimena net per daug gerai.
Todėl Švedijos ambasada, drauge su partneriais 15min.lt, „Teo“ ir „Omnitel“, paskelbė rašinių konkursą #TaiYraLaisve (#Thisisfreedom), kurio tikslas – skatinti jaunimą pasidalyti mintimis apie asmens laisves praėjus 25 metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Atsakas buvo pribloškiantis – gavome 151 rašinį iš visų šalies kampelių. Rašiniuose jaunieji lietuviai plačiai apžvelgė, ką jiems reiškia laisvė: nuo pilietinių laisvių iki šalies laisvės, žodžio laisvės, remdamiesi ir dar nesena Lietuvos praeitimi, ir pasauline perspektyva.
Ambasada remia ir kitus projektus, skatinančius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, etišką žurnalistiką, žiniasklaidos skaidrumą, taip pat skatina pilietinį supratingumą tarp jaunų žmonių penkiose savivaldybėse Lietuvos rytuose. Žiniasklaidos sektorius išgyvena finansinį spaudimą, o nepriklausoma kokybiška žurnalistika yra brangi, todėl gali neišsilaikyti. Faktų tikrinimas ir kritinis mąstymas veiksmingai padeda kovoti su šališkais reportažais bei dezinformacija. Kartu su Lietuvos partneriais Švedijos ambasada remia mainus tarp Švedijos ir Lietuvos žurnalistų etikos bei tiriamosios žurnalistikos klausimais, padeda rengti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo mokymus moksleiviams, suteikiant jiems priemones, padėsiančias analizuoti informaciją ir formuluoti savo, faktais pagrįstą nuomonę.
Abi – ir Lietuva, ir Švedija – yra įsipareigojusios laikytis 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų. Viename iš jų, 16.10, valstybės raginamos „užtikrinti viešąją prieigą prie informacijos ir saugoti pagrindines laisves vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis“. Tai labai svarbus tikslas, kuriuo prisidedama prie darnus pasaulio vystymosi užtikrinimo.
Švedijos Spaudos įstatymo akto 250-metis ir Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo 20-metis primena mums apie ilgą kelią į žodžio laisvę ir pakeliui patirtas aukas. Tai niekada neturėtų tapti savaime suprantamu dalyku. Ji visada turi būti ginama ir saugoma.
