Sekite 15min Google
„Mano bendru vertinimu, pažanga padaryta, tačiau kartu šiuo metu nėra sąlygų suformuoti vyriausybę, kuri būtų priimtina parlamentui“, – spaudos konferencijoje sakė M. Andersson.
Ji kalbėjo po to, kai pateikė ataskaitą parlamento pirmininkui Andreasui Norlenui, kuris po rugsėjo 13-osios rinkimų pavedė jai įvertinti galimybes suformuoti vyriausybę.
Netrukus po M. Andersson pranešimo A. Norlenas atskiroje spaudos konferencijoje nurodė, kad parlamento vis tiek bus prašoma balsuoti dėl jos skyrimo premjere.
A. Norlenas teigė, kad nuo pat pradžių buvo sutarta, jog M. Andersson derybos dėl vyriausybės formavimo „baigsis balsavimu dėl premjero, nepriklausomai nuo to, kaip vyko žvalgomosios derybos“.
Pirmininkas sakė, kad balsavimas bus numatytas ketvirtadienį, nors ir pripažino, kad M. Andersson greičiausiai nepavyks būti išrinktai premjere.
Po šio balsavimo A. Norlenas pareiškė, kad dar kartą kalbėsis su partijų lyderiais, kad iš naujo įvertintų, kas turėtų būti kitas kandidatas.
Rugsėjo 13 dieną vykusiuose rinkimuose Švedijos centro kairiųjų opozicinis blokas parlamente laimėjo 176 vietas, o kadenciją baigiančio ministro pirmininko Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) dešiniųjų blokas, kuriam priklauso prieš imigraciją nusiteikę „Švedijos demokratai“, – 173 vietas.
Centro partija iš M. Andersson bloko pareiškė, kad priešinsis vyriausybei, kurioje ministrų postai tektų Kairiųjų partijai, o pastaroji savo ruožtu pabrėžė remsianti tik kairiųjų vyriausybę, kurios narė ji pati būtų.
Pagal Švedijos sistemą ministras pirmininkas gali užimti postą, jei parlamento dauguma nenubalsuoja prieš jo kandidatūrą.
A. Norlenas pirmą kartą pavedė M. Andersson pradėti derybas dėl vyriausybės rugsėjo 18 dieną, tačiau po dešimties dienų ji pasidavė, dėl gilių ideologinių nesutarimų nepavykus suvienyti kitų trijų jos grupės partijų.
Nematant jokių akivaizdžių partijų pozicijų pokyčių, M. Andersson buvo paprašyta pabandyti dar kartą.
Toliau tikimasi, kad A. Norlenas šią užduotį paves U. Kristerssonui, šiuo metu vadovaujančiam laikinajai vyriausybei.
Kalbėdamas su žurnalistais A. Norlenas teigė laikantis U. Kristerssoną natūraliu kandidatu, tačiau pirmininkas nenorėjo per anksti įsipareigoti šiam sprendimui ir pabrėžė, kad „gerbs procesą“.
U. Kristerssonui reikėtų įtikinti kurią nors opozicinę partiją jį paremti arba bent jau nebalsuoti prieš jį.
Parlamento pirmininkas turi keturis bandymus pasiūlyti premjero kandidatūrą, dėl kurios balsuotų parlamentas. Jei ketvirtas bandymas nepavyksta, privaloma skelbti pirmalaikius rinkimus.
