„Šiuo metu mes neplanuojame jokio normavimo. Tačiau esame pasirengę tokiam scenarijui, ir tokiu atveju apie tai informuosime gerokai iš anksto“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) ir pridūrė, kad Irano karo poveikis Švedijos ekonomikai padidėjo „nuo „riboto poveikio“ iki „didelio poveikio“.
Konfliktas Hormuzo sąsiauryje, per kurį taikos metu buvo gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, lėmė naftos ir dujų kainų šuolį ir paveikė ekonomikas visame pasaulyje.
U. Kristerssonas teigė, kad Švedijai dabar kyla didesnės infliacijos ir ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika.
„Kalbant apie energetiką, tai yra blogiausia krizė per labai, labai ilgą laiką“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Elisabeth Svantesson (Elizabet Svanteson).
Švedijos vyriausybė jau ėmėsi priemonių, kad sušvelnintų konflikto ekonominį poveikį gyventojams, įskaitant drastišką benzino ir dyzelino akcizų sumažinimą. Ketvirtadienį apie naujas paramos priemones nepranešta, tačiau E. Svantesson teigė, kad jei karas užsitęs, „gali būti įvestas degalų normavimas, tačiau pirmiausia mes paskelbtume rekomendaciją taupyti degalus“ ir teikti pirmenybę viešajam transportui.
Ji taip pat pažymėjo, kad Švedijai gali tekti padidinti savo energijos išteklių gavybą ir paminėjo saulės, vėjo, vandens ir branduolinę energiją.
Vyriausybė teigė, kad atnaujintą ekonominę prognozę pateiks gegužės 1 d.
