Šveicarija, kuri ribojasi su Prancūzija, Vokietija, Italija ir Austrija, yra 25-oji įprastos pasienio pasų kontrolės atsisakiusi ir Šengeno erdvės dalimi tapusi šalis.
Pasų kontrolė naikinama sausuma atvykstantiems keliautojams, bet lėktuvų keleiviai turės palaukti iki kovo 29 dienos.
Tačiau pareigūnai pažymėjo, kad ES nepriklausanti Šveicarija tebėra už bloko muitų erdvės ribų, todėl pasieniečiai ir toliau vykdys atsitiktinius muitinės patikrinimus, kurių metu kai kurių keliautojų gali būti paprašyta pateikti asmens dokumentus.
Europos Komisija sako, kad Šveicarijoje gyvena ir dirba maždaug 900 tūkst. ES piliečių, o dar daugiau bloko gyventojų nuolat važinėja į Šveicariją, pavyzdžiui, iš Prancūzijos ir Vokietijos, kur būstai pigesni, į darbą Ženevoje ir Bazelyje.
Pasienio apsaugos pajėgų atstovas Hansas Arzethauseris sakė, kad dabar Šveicarija, ieškodama informacijos apie nusikaltėlius, galės naudotis ES elektronine informacijos sistema.
Anksčiau nusikaltėliai laikė Šveicariją sala, sakė jis ir pridūrė: „Ši naujoji sistema suteikia mums dar vieną saugumo įrankį ir padeda mums identifikuoti ieškomus žmones, pavogtus automobilius ir prieglobsčio prašytojus.“
Šveicarijos pareigūnai pagal Dublino susitarimą dalysis informacija su kitomis Šengeno erdvės šalimis apie nusikaltimus ir prieglobsčio prašytojus. Į Šveicariją vykstantiems žmonėms su Šengeno zonai nepriklausančių valstybių pasais bus reikalinga Šengeno viza.
Šveicarijos rinkėjai 2005 metais nusprendė prisijungti prie Šengeno ir Dublino susitarimų, bet atmetė narystę Europos ekonominėje erdvėje, kuri būtų sudariusi sąlygas kada nors įstoti į ES.
Kovo 29 dieną bus nutrauktas tikrinimas ir Šveicarijos oro uostuose, bet vasarį įvyksiantis referendumas dėl laisvo cirkuliavimo principo gali komplikuoti padėtį.
ES lapkritį perspėjo Šveicariją, kad jos ateičiai Europos erdvėje be sienų gali iškilti pavojus, jei jos piliečiai balsuos prieš laisvo cirkuliavimo principo taikymą naujoms ES narėms Bulgarijai ir Rumunijai.
