Sekite 15min Google
Šveicarijos liaudies partijos remiamo plano šalininkai nori, kad Šveicarija sustiprintų savo įsipareigojimą neutralitetui, kuris įtvirtintas konstitucijoje nuo XIX amžiaus vidurio. Šalyje ilgus metus diskutuojama, ką šis neutralitetas iš tikrųjų reiškia.
Partija, turinti daugiausiai vietų parlamente ir kuriai priklauso kai kurie prokremliškų pažiūrų nariai, piktinasi Šveicarijos federalinės vyriausybės sprendimu prisijungti prie ES sankcijų Rusijai dėl, vyriausybės žodžiais, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.
Šia priemone vyriausybei būtų uždrausta prisijungti prie sankcijų bet kuriai kariaujančiai šaliai, išskyrus tas sankcijas, kurias patvirtino Jungtinės Tautos (JT). Rusija, kaip viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, turi veto teisę.
Šveicarija nepriklauso jokiam kariniam aljansui. Priėmus šį siūlymą, Šveicarijos vyriausybei būtų uždrausta bendradarbiauti su bet kokiu aljansu – kaip ji tris dešimtmečius darė su NATO, be kita ko, per bendras pratybas, – išskyrus grėsmės atveju.
Šalininkų teigimu, atsižvelgiant į kiekvieną konfliktą, būtina dar kartą patvirtinti ir ginti Šveicarijos įsipareigojimą neutralitetui, ir jie tvirtina, kad vyriausybė „pavojingai priartėjo“ prie ES ir NATO, o tai kelia grėsmę Šveicarijos saugumui ir veiksmų nepriklausomybei.
Oponentai, įskaitant federalinę vyriausybę ir parlamentą, teigia, kad konstitucija jau suteikia federalinei vyriausybei reikiamą veiksmų laisvę apsaugoti nacionalinius interesus.
Šveicarijos demokratijoje rinkėjai paprastai balsuoja keturis kartus per metus, kad visuomenė galėtų tiesiogiai dalyvauti formuojant politiką.
Šveicarijos vyriausybei vadovauja vykdomoji valdžia, kurios septyni nariai atstovauja visam politiniam spektrui ir priima sprendimus bendru sutarimu.
Šveicarijos prezidento postas kasmet rotuojamas tarp jos narių, o iš esmės ceremoninė prezidento rolė, kurią šiuo metu eina Guy Parmelinas (Gi Parmelenas) iš Šveicarijos liaudies partijos, laikoma pirmąja tarp lygių.
