Jis pabrėžė, kad tokiu atveju 800 tūkst. Rusijos karių „ne tiesiog grįš namo“, bet gaus naujas, galbūt pavojingas užduotis iš Rusijos Generalinio štabo.
Jei bus „primesta taika“ – iš JAV arba Europos pusės – Vakarų žvalgybos tarnybos baiminasi, kad Rusijos kariai bus greitai perkelti iš Ukrainos prie Suomijos, Norvegijos, Baltijos šalių ir Baltarusijos sienų, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Pasak straipsnio, tokie planai esą jau egzistuoja. Apie pasiruošimą tokiems veiksmams taip pat informavo amerikiečių leidinys „The New York Times“, kurio teigimu palydovinės nuotraukos užfiksavo karinių miestelių ir naikintuvų bazių statybą netoli Suomijos sienos.
„Jei teisiškai ar faktiškai pripažinsime okupuotas teritorijas, mes faktiškai dirbsime Rusijos naudai.
Panašiai kaip 2015 m. Minsko susitarimuose, mes sulaikysime ukrainiečius nuo tolesnių kontratakų dėl savo šalies išlaisvinimo“, – vokiečių žurnalistams sakė vienas oficialus asmuo, pageidavęs likti anonimu.
Egzistuoja grėsmė, kad Rusijos pajėgos gali būti perkeltos į Baltarusiją per „Zapad 2025“ pratybas – tačiau, kokių veiksmų jos imsis priklausys nuo karo Ukrainoje.
„Reikia sąžiningai pasakyti: jei karas tęsis, „Zapad 2025" liks tik manevrais, nes pagrindinės pajėgos bus užimtos. Jei karas baigsis Rusijos sąlygomis, šie manevrai gali tapti naujo karo prieš mus pradžia“, – nuogąstavo vienas iš Europos pareigūnų, pageidavęs likti anonimu.
Kitas Vakarų pareigūnas taip pat įspėjo: „Rusija silpnumą laiko galimybe naujiems užkariavimams. Po Sakartvelo buvo Krymas, po to Donbasas, po to visa Ukraina. Jei leisime Vladimirui Putinui suprasti, kad jis gali išlaikyti aneksuotas teritorijas, jis iš karto imsis kito tikslo“.
Vokietijos politikas Roderichas Kiesewetteris taip pat pasidalijo rimtu įspėjimu. Pasak jo, karo veiksmų nutraukimas atneš taiką Europoje tik tuo atveju, jei Rusija negrįžtamai pripažins Ukrainos teisę egzistuoti ir atsisakys imperinių ambicijų.
Tačiau, jo nuomone, tai yra labai mažai tikėtina. Todėl pasaulis turėtų tikėtis naujų eskalavimo veiksmų iš Rusijos pusės. Jis mano, kad būtina skubiai ir nuosekliai toliau stiprinti Europos gynybos pajėgumus.
Anksčiau naujienų portalas „Unian“ pranešė, kad Europos saugumas yra pavojuje dėl Rusijos agresijos ir Junginių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo abejingumo.
Būtent dėl to NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino Aljanso nares didinti išlaidas gynybai. Jis tai motyvavo tuo, kad Rusijos ekonomika yra beveik visiškai sutelkta į karą.
Be to, naujienų agentūra „Reuters“ išsiaiškino, kodėl Europos Sąjungos grasinimai dėl sankcijų Rusijai gali neveikti. Europos pareigūnai žurnalistams sakė, kad koordinuoja savo veiksmus su JAV dėl galimų naujų sankcijų Rusijai. Kol kas jie nėra tikri, kad D.Trumpas pasirengęs suvienyti jėgas su europiečiais.
