Jis pažymi, kad iš dviejų pagrindinių kliūčių siekiant susitarimo dėl karo pabaigos, kuris būtų priimtinas Kyjivui, atrodo, kad buvo pasiektas proveržis saugumo garantijų klausimu. Tuo pačiu metu teritorinės nuolaidos pasirodo esą sudėtingesnės.
„Rusija jau užima apie 20 proc. savo kaimynės teritorijos, o pridėjus likusią Ukrainos rankose esančią Donecko srities dalį, šis skaičius padidės maždaug vienu procentiniu punktu. Žvelgiant į situaciją bendrai, tai atrodo nedidelė kaina už tikrai nepriklausomą Ukrainą po šimtmečius trukusių kovų. Be to, teigiama, kad jei karas tęsis, Ukraina vis tiek netrukus praras šią teritoriją“, – rašo M.Championas.
Anot analitiko, šis požiūris susijęs su keliomis problemomis, nes tai nėra nekilnojamojo turto sandoris.
„Geriausiai žinoma problema – karinė tos teritorijos dalies, kurią nori užimti Vladimiras Putinas, vertė, – vadinamasis miestų-tvirtovių ruožas, kurį jo kariai nuo 2014 m. nesėkmingai bandė užimti. Jei Rusija gautų šią teritoriją, ji atsidurtų žymiai geresnėje padėtyje atnaujinti puolimą, jei norėtų, nes Ukraina neturėtų natūralios gynybos iki didelio pramoninio miesto Dnipro“, – pažymėjo jis.
Ukrainos baimės
Ekspertas yra įsitikinęs, kad Ukrainai tokia pat sudėtinga užduotis, kaip ir kariniai pavojai, susiję su svarbiausių gynybinių įtvirtinimų atsisakymu, yra šimtų tūkstančių žmonių, kurie iki šiol gyvena šioje Donbaso dalyje arba pabėgo į saugią vietą, baimės.
Jis paaiškino: „Volodymyras Zelenskis taip pat turi prisiminti žuvusius karius. Koks tikslas? Moralinė dvasia bus pakirsta, o gilus išdavystės jausmas nulems Ukrainos politinę ateitį. Visa tai sukels karinį ir politinį silpnumą, kurį Putinas galbūt norės išnaudoti, bet tai vis tiek neatspindi visų teritorijų atidavimo pasekmių. Doneckas nėra unikalus atvejis. Deja, Ukrainoje yra daug vietų, kurios rodo, prie ko gali privesti fronto linijos poslinkis vos keliais kilometrais.“
Jis mano, kad rusų tikslas – blokuoti Mykolajivą, kuris iki karo turėjo moderniausią šalies uostą, per kurį buvo eksportuojama didžioji dalis grūdų.
„Net dabar ateitis atrodo niūri. Uostas stovi nenaudojamas. Daugiau nei 100 laivų ir grūdų baržų ten įstrigo ketveriems metams. Kai keletas iš jų bandė išplaukti, rusų kariai atidengė ugnį ir vieną iš jų nuskandino. Apskritai tai paaiškina, kodėl bet kokio teritorinio susitarimo detalės yra tokios svarbios. Didžiausia pokario problema Ukrainai bus demografinė“, – rašo M.Championas.
Jo teigimu, geriausiu atveju Ukrainos atstatymui liks 11 milijonų žmonių, atsižvelgiant į tai, kad daugelis iš tų, kurie grįš iš fronto, bus netekę galūnių arba pernelyg traumuoti, kad galėtų dirbti. Ukrainai reikia, kad 6–7 milijonai pabėgėlių grįžtų namo, o tam reikia, kad karas galutinai baigtųsi, būtų užtikrintas saugumas ir sudaryti teritoriniai susitarimai, kurie leistų ukrainietėms motinoms pasiimti savo vaikus iš saugių mokyklų ir darbo vietų Vakarų Europoje.
Analitikas pridūrė: „Aš nuoširdžiai abejoju, kad Putinas sutiks su susitarimu, kuriame būtų numatytos tokios garantijos. Būtent todėl jo pasirengimas priimti sąlygas, kurios neleis jam nei atnaujinti karo, nei tęsti jo hibridine forma, maskuojant jį taika, turėtų tapti lakmuso popierėliu, pagal kurį bus vertinamas bet koks susitarimas.“
