Šią strategiją sukūrę amerikiečių kariniai vadai praminė ją „pragaro nasrais“: užpuolikų pajėgas ketinama „perkrauti" dronų, raketų ir artilerijos bangomis, taip paverčiant jūrų desanto įsiveržimą tokia rizikinga operacija, kad Kinijos kariniai vadai neišdrįstų jos pradėti.
Sala, įkvėpta Ukrainos ir kitų neseniai įsiplieskų karų patirties, dabar deda visas pastangas, kad šią strategiją galėtų įgyvendinti praktiškai.
„Mūsų darbas dronų ir prieš dronus nukreiptų priemonių srityje prasidėjo palyginti vėlai, bet mes mokomės ir eksperimentuojame eigoje“, – trečiadienį įstatymų leidėjų komitetui pareiškė Taivano gynybos ministerijos strateginio planavimo generalinis vadovas generolas leitenantas Huangas Wen-chi.
Tačiau, kaip pridūrė jis, per pastaruosius dvejus metus situacija ėmė keistis.
Rugpjūčio pradžioje Taivano kariuomenė leido „The New York Times“ žurnalistams stebėti, kaip centrinėje Taivano dalyje dislokuotos pajėgos treniravosi naudoti dronus žvalgybai – tai dalis kasmetinių saloje vykstančių karinių pratybų „Han Kuang“, kurios prasidėjo trečiadienį ir truks 10 dienų.
Šias pratybas padėjęs planuoti generolas majoras Lu Wen-yuanas anksčiau nurodė, kad per jas taip pat bus mokoma, kaip sunaikinti priešo dronus.
Prie dronų revoliucijos jungiasi daugelis pasaulio šalių. Tačiau Taivanas susiduria su neatidėliotina grėsme: už 170 km esanti Kinija tvirtina, kad ši autonomiją turinti sala yra jos teritorija.
Kinijos lyderiai postringauja norintys prisijungti Taivaną taikiai, tačiau neatmeta galimybės tam pasitelkti ir jėgą. Grėsmingus jų įspėjimus patvirtina sparčiai plečiami karo laivų, lėktuvų, raketų ir dronų pulkai, taip pat kur kas dažniau vykdomos pakrančių apsaugos patruliavimo misijos bei desantininkų pratybos.
Taivano pareigūnams neprasprūdo pro akis Ukrainos pasiekimai mūšio lauke, kuriuos lėmė dronų technologijų panaudojimas. Taipėjus stengiasi imituoti ukrainiečių „Dovydo prieš Galijotą“ strategiją ir kovai naudoti sąlyginai pigius ir manevringus dronus, kad išlygintų jėgų santykį su žymiai galingesne priešininke.
„Dronai pradeda naują etapą“, – pabrėžė Taivano nacionalinės dronų pramonės asociacijos pirmininkas Maxas Lo.
„Tam, kad išliktų ir sustiprintų savo nacionalinė gynybą, Taivanui skubiai reikalingi dronai. Tačiau tas pats vyksta visame pasaulyje – tai galimybė Taivanui“, – pridūrė jis.
Taivanas užsibrėžė paversti salą dronų pramonės supergalia. Kaip nurodė vyriausybė, tikimasi, kad iki 2030 m. Taivanas galėtų gaminti po 100 tūkst. dronų per mėnesį, iš kurių pusė būtų eksportuojama. Taipėjus taip pat turi ambiciją, kad kariuomenė įsigytų daugiau nei 210 tūkst. skraidančių ir jūroje veikiančių dronų.
Taivanas „suprato, kad dronai bus svarbūs visose srityse ir visais etapais“ galimo karo su Kinija atveju, mano Mickas Ryanas, Australijos atsargos generolas majoras, tyrinėjęs Ukrainą ir Taivaną.
Ukrainos pasiekti laimėjimai vykdant tolimojo nuotolio dronų smūgius rodo, kad Taivanas taip pat galėtų pulti laivus, išplaukiančius iš Kinijos uostų, jei Pekinas pradėtų puolimą, pažymėjo atsargos generolas M.Ryanas.
Dauguma ekspertų vertima, kad Kinijos kariuomenė dar nėra pakankamai stipri, kad galėtų lengvai įsiveržti į Taivaną. Be to, neseniai įvykdytos "valymo akcijos“ Liaudies išlaisvinimo armijos aukščiausioje vadovybėje dar susilpnino jos parengtį. Tačiau Kinija, kaip ir Taivano kariuomenė, plėtoja bepiločių orlaivių ir jūrinių dronų parkus bei daug investuoja į technologijas, skirtas dronams aptikti ir jų veiklai trukdyti.
„Nepamirškite, kad kinai taip pat stebi viską, ką daro ukrainiečiai“, – pridūrė M.Ryanas.
Ilgas kelias iki meistriškumo
Dronų įsigijimas gali būti pati paprasčiausia užduotis Taivanui. Tačiau, norėdamas meistriškai valdyti dronus, Taipėjus taip pat privalo pertvarkyti savo karinę organizaciją, mokymus ir doktriną.
Anot ekspertų, salos pajėgos turi išmokti valdyti dronų spiečius, greitai įvertinti ir dalytis jų teikiama žvalgybine informacija bei užkirsti kelią priešui juos neutralizuoti. Tam reikia, kad kariai būtų judresni ir labiau savarankiški.
„Lyginant su praeitimi, ginkluotųjų pajėgų karinės operacijos fronto linijoje turi visiškai pasikeisti, – teigė Shu Hsiao-Huangas, Taivano gynybos ministerijos remiamo Taipėjaus Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto asocijuotas mokslo darbuotojas. – Rusijos kare prieš Ukrainą gali iššauti vieną šūvį, bet, jeigu stovėsi ten išsirikiavęs ir nejudėsi toliau, neturėsi galimybės iššauti antrojo“.
Skirtingai nuo Ukrainos, Taivanas nepatiria realios invazijos spaudimo, kuris priverstų mobilizuoti išteklius ir priverstų keistis: „Tai nepaprastai sunku, nes jie nėra patyrę karo ugnies krikšto“.
Tačiau kariniai daliniai stengiasi išmokti dronų taktikos. Tai – vienas iš pagrindinių šiuo metu vykstančių „Han Kuang“ karinių pratybų akcentų.
Taivano kariuomenė taip pat išplatino nuotraukas iš praėjusį mėnesį vykusių pratybų, kurių metu karinis dalinys skubiai užėmė pozicijas saloms prie rytinės šalies pakrantės ginti ir naudojo dronus priešo pajėgų paieškai.
Prieš savaitę Taivano prezidentas Lai Ching-te stebėjo pratybas salos pietuose, kur kariai išbandė dviejų tipų dronų prototipus, skirtus atakuoti įsiveržusias pajėgas.
Be to, Taipėjus neseniai įkūrė Pakrantės kovinių operacijų vadavietę, kuri dronus, mobiliąsias raketas ir artileriją apjungia į pakrantės gynybos skydą, orientuotą į apsaugą nuo galimos Kinijos invazijos.
Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, Taivano dar laukia ilgas kelias, kol sala sugebės visiškai susidoroti su sudėtingais šiuolaikinio karo iššūkiais.
Jis rizikuoja „per daug sutelkti dėmesį į technologijas, o ne į kitus ne mažiau svarbius organizacinius ir doktrininius pokyčius, būtinus „pragaro nasrų“ strategijos įgyvendinimui“, teigė Stacie Pettyjohn, Naujojo Amerikos saugumo centro (angl. „Center for a New American Security“) vyresnioji mokslininkė ir neseniai paskelbto tyrimo apie Taivano dronų karo strategiją autorė.
Nepakeičiama dronų pramonė
Invazijos atveju Kinija greičiausiai bandys atkirsti salą nuo išorinės paramos. Norėdamas išgyventi blokadą, Taivanas privalo kaupti atsargas ir plėsti vietinės bepiločių orlaivių gamybos pajėgumus, orientuodamasis į pigesnius trumpojo nuotolio vienkrypčius atakos dronus, paaiškino S.Pettyjohn.
Abi susiskaldžiusios Taivano politinės scenos pusės sutaria dėl būtinybės gaminti daugiau dronų, nors dėl detalių jų nuomonės išsiskiria. Taipėjus pasiūlė per penkerius metus skirti 6,5 mlrd. JAV dolerių dronų įsigijimui. Tačiau dvi opozicinės partijos, turinčios daugumą įstatymų leidžiamojoje institucijoje, šį planą atmetė, įspėdamos, kad gali sustiprėti korupcija, o ištekliai būti iššvaistyti.
Vietoje to pagrindinė opozicinė Nacionalistų partija pasiūlė skirti 7,4 mlrd. JAV dolerių biudžetą šešeriems metams su įsipareigojimais padidinti vidaus gamybos apimtis.
Kol įstatymų leidėjai diskutuoja dėl išlaidų, Taivano ir JAV dronų gamintojai varžosi dėl galimų užsakymų.
Taivano gamintojas „Thunder Tiger“ ir amerikiečių gynybos technologijų bendrovė „Shield AI“ praėjusį mėnesį surengė dviejų jūrinių dronų modelių bandymą – šie dronai skirti priešo laivams žvalgyti ir juos sprogdinti. Tačiau „Thunder Tiger“ vadovas Chenas Kwan-ju pabrėžė, kad jo įmonė siekia sąlygų aiškumo ir stabilumo, prieš pradėdama gamybos partnerysčių plėtrą.
Tuo pačiu metu Taivanas sparčiai didina dronų eksporto apimtis, vedinas ambicijos tapti nepakeičiamu tiekėju kitoms demokratinėms valstybėms, norinčioms sumažinti priklausomybę nuo Kinijoje gaminamų detalių, vis dažniau sukeliančių susirūpinimą dėl pristatymo sutrikimų ir galimo šnipinėjimo.
Pasak Taivano ekonomikos ministerijos, per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius Taipėjus eksportavo dronų už 115 mln. JAV dolerių – tai viršija visų 2025 m. dronų eksporto apimtis. Tyrimai rodo, kad pagrindinė taivanietiškų dronų importuotoja yra Čekija, nors daugelis dronų iš jos patenka ir į kaimyninę Ukrainą.
Tikėtina, kad Taivane pagamintų dronų komponentų eksportas yra dar didesnis. Kaip teigia amerikiečių dronų bendrovių atstovai, tokių detalių, kaip varikliai ir optinė įranga, paklausa greičiausiai tik išaugs.
„Taivanas atsidūrė vienų iš svarbiausių mūsų laikais pramoninių ir strateginių varžybų epicentre, – elektroniniame laiške rašė Tarptautinės bepiločių transporto priemonių sistemų asociacijos prezidentas Michaelas Robbinsas. – Tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, galinčių užtikrinti patikimų dronų komponentų gamybą dideliu mastu.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company





