Šį vizitą ji vadina „taikos kelione“, Pekinui reikalaujant, kad savarankiškai valdoma sala pereitų jo kontrolėn.
Tai pirmasis Taivano opozicijos lyderio vizitas per dešimtmetį, vykstantis prieš gegužę planuojamą Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimą Pekine.
Prieš išvykdama iš Taibėjaus, Gomindano partijos pirmininkė žurnalistams sakė, kad Taivanas privalo dėti visas pastangas, jog išvengtų karo, ir pasinaudoti bet kokia proga taikai skatinti.
Kinija savarankiškai valdomą salą laiko savo teritorija ir neatmeta galimybės ją užimti jėga.
„Šio vizito į žemyninę Kiniją tikslas yra būtent parodyti pasauliui, kad ne tik Taivanas vienašališkai tikisi taikos“, – sakė Cheng Li-wun.
„Tikiu, kad per šią taikos kelionę visi dar labiau nori pamatyti KKP Centro komiteto nuoširdumą ir ryžtą pasitelkti taikų dialogą bei mainus, siekiant išspręsti visus galimus abiejų pusių nesutarimus“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Kinijos komunistų partiją.
Taibėjaus oro uoste susirinko kelios dešimtys Cheng Li-wun rėmėjų ir kritikų, kurie skandavo ir laikė plakatus.
D. Trumpo administracija gruodį paskelbė apie didžiulį ginklų Taivanui paketą, kurio vertė viršija 10 mlrd. dolerių ir į kurį įeina vidutinio nuotolio raketos, haubicos bei dronai. Tokie pardavimo planai supykdė Pekiną.
Pekinas draudžia visiems savo diplomatiniams partneriams, įskaitant JAV, palaikyti oficialius ryšius su Taibėjumi. JAV yra stipriausia neoficiali salos rėmėja ir ginklų tiekėja, o ginklų pardavimo klausimas, kaip tikimasi, bus aptartas Xi Jinpingo ir D. Trumpo susitikime.
Vasarį vykusio pokalbio telefonu metu Kinijos lyderis D. Trumpui pareiškė, kad „Taivanui niekada nebus leista atsiskirti nuo Kinijos“, teigiama tuomet paskelbtame Kinijos vyriausybės pranešime apie šį pokalbį.
„JAV privalo apdairiai spręsti ginklų pardavimo Taivanui klausimą“, – priduriama jame.
Pekinas taip pat pareiškė, kad „Taivano klausimas yra svarbiausia Kinijos ir JAV santykių problema“.
Kinija beveik kasdien siunčia karo lėktuvus ir karinio jūrų laivyno laivus link Taivano, o jos kariuomenė neseniai surengė dvejas dideles pratybas aplink salą. Naujausios pratybos vyko gruodį, po JAV pranešimo apie ginklų pardavimą, ir jose dalyvavo oro, jūrų bei raketų daliniai, surengę bendras kovinio šaudymo pratybas.
JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad tokie veiksmai „be reikalo didina įtampą“, ir paragino Pekiną nutraukti karinį spaudimą Taivanui.
Kinija nepalaiko ryšių su Taivano prezidentu Lai Ching-te (Lai Čingtė), vadindama jį separatistu.
Cheng Li-wun lankysis Kinijoje tuo metu, kai opozicijos kontroliuojamas parlamentas stabdo Taivano vyriausybės bandymus priimti 40 mlrd. dolerių specialųjį gynybos biudžetą.
