„Sisteminės Lenkijos Respublikos lėktuvo „Tu-154M“ katastrofos priežastys buvo svarbūs skrydžių darbo organizavimo, įgulos narių parengimo ir šio itin svarbaus skrydžio užtikrinimo trūkumai specialiajame aviacijos pulke“, – pabrėžė ji.
Ji tiap pat atkreipė dėmesį, kad katastrofos šalutiniai veiksniai taip pat susiję daugiausia su įgulos veiksmais.
„Tarp jų – nepatenkinama įgulos sąveika ir (nepatenkinamas) orlaivio vado naudojimasis galimybėmis bei ištekliais, didelė orlaivio vado padaryta pertrauka tarp skrydžių sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, taip pat jo mažas patyrimas pasirengti tūpti pagal netikslias sistemas“, – pridūrė T.Anodina.
Tarp šalutinių veiksnių taip pat buvo tai, kad įgulos šturmanas per anksti ėmė skaičiuoti aukštį pagal radijo aukščio matuoklį esant greitai besikeičiančiam paviršiaus reljefui, buvo skrendama įjungus autopilotą ir traukos automatą esant aukščiams, kur kas mažesniems nei sprendimo priėmimo aukštis, o tai nenumatyta orlaivio naudojimo instrukcijoje.
„Be to, per vėlai pradėta leistis tūpimo tiesiojoje ir, kaip to padarinys, buvo per didelis vertikalus leidimosi greitis, kurio laikėsi įgula“, – patikslino ji.
