Per penkerius metus į verslą Ukrainoje „Klingspor“ investavo 18 mln. eurų. Papildomus 4 mln. eurų planuoja investuoti dabar, nes stato dar vieną – jau trečią – gamyklos korpusą. Kodėl Vokietijos įmonė nutarė įsikurti tokiame užkampyje ir kaip jai čia sekasi, 15min.lt papasakojo „Klingspor“ generalinis direktorius Rolandas Kaschny.
Dirbti Ukrainoje vokietis pradėjo 1998 m. Tuomet jo užduotis buvo į šios šalies rinką įvesti „Henkel“. R.Kaschny tebedirbo Kijeve, kai 2008 m. sulaukė pasiūlymo padėti Ukrainoje įsteigti „Klingspor“ gamyklą.
Kyšius duoda tik policijai
„Sunkiausia buvo nusipirkti žemę“, – atsimena R.Kaschny. Ukraina iki šiol neleido laisvai žemės įsigyti užsienio įmonėms, todėl „Klingspor“ teko įsteigti dukterinę įmonę Lvove, kad galėtų nusipirkti nusižiūrėtą 7,5 ha sklypą Velyki Mosty miestelyje. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia pat siena su Lenkija, į kurią, kaip ir į Vokietiją, įmonė eksportuoja didžiąją dalį produkcijos.
 |
| Liepos Želnienės/15min.lt nuotr./„Klingspor“ gamykla Velyki Mosty miestelyje |
Prieš penkerius metus steigiant įmonę Ukrainoje įvairaus lygio valdininkai ir politikai bandė reikalauti kyšių už dokumentų tvarkymą, tačiau R.Kaschny tvirtina radęs būdą to išvengti.
„Niekam nesumokėjau nė grivinos. Visiems neva labai apgailestaudamas tvirtinau, kad akcininkai neleidžia naudoti grynųjų, o pavedimu kyšio juk neduosi. Dabar kartais prašo prisidėti renovuojant mokyklą ar ligoninę ir tam nesipriešiname, tačiau niekada neduodame grynųjų“, – pabrėžia verslininkas.
Kelias iki čia yra baisus. Pastojusios moterys net išeina iš darbo, nes važiuodamos į darbą baiminasi netekti kūdikio. Aš nejuokauju.
Pats asmeniškai, tiesa, „Klingspor“ vadovas yra ne kartą mokėjęs kyšį policijai. „Kai sustabdę pamato, kad esu užsienietis, pagal nusistovėjusias taisykles tarp dokumentų turiu įbrukti dvigubai daugiau nei turėtų vietinis, antraip sugaiščiau kelias valandas ar net dienas“, – juokiasi vokietis.
Dauguma – moterys
Nuo Lvovo iki Velyki Mosty – tik pusšimtis kilometrų, tačiau kelionė dėl itin duobėtų kelių trunka ilgiau nei valandą.
„Kelias iki čia yra baisus. Pastojusios moterys net išeina iš darbo, nes važiuodamos į darbą baiminasi netekti kūdikio. Aš nejuokauju. Jos prašo perkelti dirbti į biurą Lvove arba išeina“, – pasakoja verslininkas.
 |
| Liepos Želnienės/15min.lt nuotr./„Klingspor“ darbuotojos |
Moterys „Klingspor“ sudaro 70 proc. darbuotojų. R.Kaschny sako, kad jos yra geriausios darbuotojos, ypač, jei turi vaikų, nes tuome labai saugo savo darbo vietą ir „uždirba pinigus šeimai tuo metu, kai jų vyrai geria“.
Tiesa, dauguma įmonės darbuotojų kol kas netekėjusios. „Jos tiesiog neranda vyrų. Per penkerius metus ištekėjo tik viena mano darbuotoja ir ta pati už užsieniečio“, – šypteli R.Kaschy.
Išvis įmonėje dirba 150 darbuotojų. Dauguma administracijos į darbą keliauja iš Lvovo, tik fabriko darbininkai – vietiniai Velyki Mosty gyventojai.
Veža ir maitina nemokamai
Darbo vieta užsienio kapitalo įmonėje Ukrainoje – tarsi aukso gysla, palyginti su valstybės sektoriumi ar vietos verslu. Mažiausią algą gaunantys „Klingspor“ darbuotojai uždirba bent dukart daugiau nei vidutinis šalies atlyginimas, kuris šiuo metu siekia tūkstantį litų.
„Kitose darbovietėse, kur teko dirbti, būdavo minimalus atlyginimas švariai, o kiti pinigai vokelyje, o čia didžiausias pliusas tas, kad viską gauni laiku ir švariai“, – pasakojo „Klingspor“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Ruslana Matsekh.
Minimali mėnesio alga Ukrainoje nesiekia nė 400 litų.
 |
| Liepos Želnienės/15min.lt nuotr./„Klingspor“ gamykloje |
Tuo tarpu „Klingspor“ ne tik moka didesnius atlyginimus, bet ir pasirūpina darbuotojų sveikatos draudimu, jų kelione į darbą iš Lvovo ir atgal, nemokamai vaišina pietumis. „Kas rytą į kelias vietas Lvove atvažiuoja įmonės samdomas autobusas ir surenka darbuotojus, o po darbo parveža atgal. Be to, valanda kelionės įskaičiuojama į darbo laiką“, – pasakojo įmonės vadybininkė Olga Klym.
Minimali mėnesio alga Ukrainoje nesiekia nė 400 litų, bet tarptautinėse įmonėse darbuotojai uždirba bent keturiskart daugiau.
Tiesa, įsidarbinti „Klingspor“ nėra lengva. Pavyzdžiui, norint tapti šios įmonės rinkodaros vadovu, be aukštojo išsilavinimo toje srityje, dar reikia mokėti bent keturias kalbas – ukrainiečių, rusų, anglų ir vokiečių. Be to, privalumu laikomas lenkų kalbos mokėjimas.
Išvis Vokietijos verslininkai Vakarų Ukrainoje yra sukūrę 25 tūkst. darbo vietų. Dauguma į Ukrainą ateinančių užsienio įmonių susijusios su Vokietijos automobilių pramone.
Laukia sutarties su ES
„Klingspor“ vadovas sako, kad tarptautinės įmonės, veikiančios Ukrainoje, su nerimu laukia lapkričio, kai Ukraina Vilniuje nutars, ar pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga. Pasak jo, ši sutartis labai palengvintų verslo sąlygas.
„Dabar importuodami žaliavas mokame muitų mokestį, be to, mokame importo mokesčius. Viso to neliktų“, – sako R.Kaschny.
Pasak jo, daug Vokietijos įmonių svarstytų galimybę atidaryti padalinius Ukrainoje, nes ši šalis patogi ne tik geografiniu požiūriu, bet patraukli dėl didelės rinkos ir pigios darbo jėgos. „Galiu tik melstis už šią šalį, kad ji pasirašytų tą sutartį. Tai jiems būtų labai naudinga tiek ekonomiškai, tiek politiškai“, – pareiškė „Klingspor“ vadovas.
