Šis pareiškimas nuskambėjo pasirodžius pranešimams, kad Vašingtonas grąžino Iranui griežtesnį taikos pasiūlymą.
Bet kokie pasiūlymo pakeitimai gali dar labiau atidėti susitarimą oficialiai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir vėl atverti Hormuzo sąsiaurį po ilgas savaites trukusių įtemptų derybų, kurias lydėjo griežta retorika ir pavieniai smurto protrūkiai.
Laikraštis „The New York Times“ ir naujienų portalas „Axios“ šeštadienį pranešė, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) grąžino Iranui apsvarstyti naują planą su „griežtesnėmis“ sąlygomis, nors išsamesnės detalės lieka neaiškios.
„Nepritarsime jokiam susitarimui, kol nebūsime tikri, kad apgintos Irano žmonių teisės“, – valstybinės televizijos parodytame vaizdo įraše sakė Mohammadas Bagheras Ghalibafas (Mohamadas Bageras Galibafas).
D. Trumpas pareiškė, kad tarp jo prioritetų yra siekis neleisti Iranui kurti jokių branduolinių ginklų ir vėl atverti blokuojamą Hormuzo laivybos kelią.
„Vienintelė garantija, kurią privalau turėti, yra ta, kad nebus jokių branduolinių ginklų. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – šeštadienio vakarą transliuotame interviu savo marčiai Larai Trump (Larai Tramp) jos laidoje per „Fox News“ sakė jis.
Tačiau Teheranas anksčiau suabejojo D. Trumpo teiginiais, o šalių pozicijos svarbiausiais klausimais vis dar stipriai skiriasi.
Iranas pareiškė, kad prieš pradedant esmines derybas dėl jo branduolinės programos, turi būti atšauktas 12 mlrd. JAV dolerių vertės įšaldyto turto lėšų blokavimas. Irano žiniasklaidos teigimu, Teheranas kaip nepagrįstus atmetė ankstesnius D. Trumpo komentarus, kad jo prisodrinto urano atsargos bus sunaikintos.
Teheranas taip pat reikalauja, kad į bet kokį susitarimą būtų įtrauktas Libanas, nepaisant besitęsiančių kovų, Beirutui kaltinant Izraelį „išdegintos žemės taktika“, šiam plečiant operacijas prieš Irano remiamą „Hezbollah“.
Anksčiau signalizavęs, kad susitarimas jau arti, D. Trumpas pakeitė toną į mažiau skubotą ir interviu „Fox“ užsiminė apie galimus atnaujintus karinius veiksmus.
„Aš niekur neskubu, – sakė jis. – Jei negausime to, ko norime, viską užbaigsime kitu būdu.“
Įtampos protrūkiai
Jis atkartojo Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho (Pito Hegseto) pastabas. Šeštadienį Azijoje vykusiame gynybos aukščiausiojo lygio susitikime jis pareiškė, kad Vašingtonas yra „pajėgesnis nei bet kada“ prireikus vėl pradėti karą.
Nors kasdieniai smūgiai visame Irane ir Persijos įlankoje liovėsi po to, kai Teheranas ir Vašingtonas balandį sudarė laikinąsias paliaubas, o deryboms tarpininkavo Pakistanas, sporadiškos kovos tęsiasi.
Irano revoliucinė gvardija numušė JAV karinį droną, kuris „ketino įskristi į Irano teritorinius vandenis“, pranešė Irano valstybinis transliuotojas IRIB, nors Vašingtonas šio incidento nepatvirtino.
Anksčiau šią savaitę kilo įnirtingiausios kovos nuo paliaubų pradžios, kai JAV pajėgos smogė Irano Bandar Abaso uostui, o tai išprovokavo atsakomąją Irano ugnį.
Nepaisant to, diplomatinės pastangos tęsiasi, o D. Trumpas patiria spaudimą pasiekti susitarimą, kuris panaikintų abipuses JAV ir Irano blokadas aplink Hormuzo sąsiaurį, paralyžiavusias gyvybiškai svarbų pasaulinio naftos tiekimo maršrutą.
Po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad pagal bet kokį susitarimą Iranas netaikys „jokių rinkliavų“ per sąsiaurį plaukiantiems laivams, Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniais, nurodė, kad „tokios sąlygos nėra“.
Irano naujienų agentūra ISNA šeštadienį citavo parlamento narį Alirezą Salimi, kuris teigė, kad netrukus parlamentui bus pateiktas planas „įgyvendinti Irano valdymą ir suverenitetą“ sąsiauryje.
Libano frontas
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) sekmadienį pareiškė, kad kariai taip pat persikėlė per Litanio upę ir iškėlė Izraelio vėliavą virš strateginės viduramžių Boforo tvirtovės pietų Libane.
Iš aplinkinių vietovių kilo dūmai, o AFP žurnalistai matė virš pilies plevėsuojančią įsiveržusios kariuomenės vėliavą. Šią pilį Izraelis naudojo kaip bazę per ankstesnę, du dešimtmečius trukusią okupaciją.
Veržimasis link Boforo prasidėjo po to, kai Izraelio kariuomenė paskelbė masinį evakuacijos įsakymą rajonams į pietus nuo Zahranio upės, į šiaurę nuo Litanio ir maždaug už 40 km nuo sienos, įspėdama, kad jos taikinys yra „Hezbollah“.
Kariuomenė sekmadienį pranešė, kad vienas karys žuvo praėjusią dieną per „Hezbollah“ drono smūgį.
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas (Navafas Salamas) apkaltino Izraelį vykdant „išdegintos žemės politiką ir kolektyvines bausmes“ bei paragino „greitai ir realiai nutraukti ugnį“.
Izraelis patvirtino, kad plečia savo sausumos puolimą sekmadienio rytą išplatintame pareiškime, nurodydamas, kad „didelė dalis“ jo pajėgų veikia prieš „Hezbollah“ už Litanio upės.
Paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ oficialiai prasidėjo balandžio 17 dieną, tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, o abi pusės kaltina viena kitą pažeidimais.
Kovo pradžioje Teherano remiama „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius. Tai paskatino Izraelį rengti beveik kasdienius antskrydžius Libane ir pradėti sausumos invaziją.
Izraelis ir Libanas tiesiogines derybas pradėjo balandį, o ketvirtasis derybų ratas numatomas ateinančią savaitę.
