Remiantis dokumentais, kuriuos gavo leidinio redakcija, bankas „Promsvyazbank“, kuriuo Maskva naudojosi siekdama apeiti sankcijas, pirmąją siuntą atliko 2018 m. rugpjūčio 13 d. – praėjus savaitei po to, kai D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką dėl sankcijų įvedimo Teheranui.
Šią siuntą sudarė 110 kg grynųjų pinigų. Jų vertė – 48,5 mln. dolerių, kurie, kaip teigiama, buvo pristatyti traukiniu į Astrachanės uostą, tada pergabenti laivu per Kaspijos jūrą į Amirabado uostą ir vėl sukrauti į traukinį, kuriuo pasiekė Teheraną.
Manoma, kad grynieji pinigai buvo suskirstyti banknotais po 500 eurų. Tai nustatyta remiantis kiekvienos siuntos svoriu ir verte, nors ta vertė buvo nurodyta JAV doleriais.
Pasak straipsnio, iš viso buvo perduota apie 2,12 mlrd. eurų. Per keturis 2018 m. mėnesius 34 masinėmis siuntomis buvo išsiųstos beveik penkios tonos banknotų.
Kiekviena siunta, kurios vertė siekė nuo 48,2 iki 97,3 mln. eurų, buvo siunčiama tarp „Promsvyazbank“ Maskvos Smirbovskaja gatvėje ir Irano centrinio banko Teherano Mirdamado bulvare, atskleidžia dokumentai.
„Slapti mokėjimai rodo daug gilesnius Rusijos ir Irano santykius, nei manyta anksčiau, ir tai, kaip Maskva ir Teheranas apėjo sankcijas ir tradicinius mokėjimo būdus, kad išlaikytų Irano režimą“, – rašo „The Telegraph“.
Nenori, kad kas žinotų
Buvusi JAV valstybės departamento vyresnioji patarėja Artimųjų Rytų klausimais Asha Castleberry-Hernandez įvertino, kad tokios grynųjų pinigų siuntos leido Maskvai toliau slapta remti Teheraną.
Anot aukšto rango pareigūnės, siuntos rodo, kaip Kremlius investavo į Irano režimo išlikimą, ir teigė, kad jos tikriausiai buvo atliktos „iš nevilties“.
„Jie nori padėti Iranui, bet nenori, kad žmonės žinotų, jog jie tai daro“, - pabrėžė A.C.Hernandez.
„Jie stengiasi išlaikyti slaptumą, nes yra apskaičiavę, kad didžioji dalis tarptautinės bendruomenės yra nusiteikusi prieš Irano režimą ir labiau pasisako už žmones“, - pridūrė ji.
Ariane Tabatabai, Joe Bideno administracijos specialiojo pasiuntinio Iranui vyresnioji padėjėja, išsakė mintį, kad siuntos galėjo būti mokėjimai už įvairius karinius pirkimus arba parama tokioms organizacijoms kaip Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC).
„Pirmiausia, manyčiau, kad tai buvo skirta įrangai ir ginklams, raketų sistemoms arba komponentams“, – pažymėjo ji.
Kaip pastebi „The Telegraph“, nerimaujama, kad panašūs mokėjimai gali būti atliekami ir šiandien, nes Iranas tiekia Rusijai milijardų dolerių vertės dronus-kamikadzes „Shahed-136“ ir trumpojo nuotolio balistines raketas „Fateh-360“, kad paremtų Rusijos pajėgumus tęsti neišprovokuotą karą prieš Ukrainą.
Rusija karšligiškai ieško sąjungininkų
Karo ekspertas Michailas Žirochovas pažymėjo, kad rusai kur kas dažniau susiduria su problemomis dėl artilerijai skirtos amunicijos, todėl tampa vis labiau priklausomi nuo išorės tiekimo.
Rusija bando kompensuoti šaudmenų poreikį modeliais iš Šiaurės Korėjos. Ir čia svarbus aspektas yra tai, kad kalbama apie netipinius 240 ir 300 mm kalibro šaudmenis.
-
Irano Revoliucinė gvardija Persijos įlankoje sulaikė du naftos tanklaivius
-
Žiniasklaida: Irane sulaikytas užsienietis, konfiskuota ginklų siunta
-
Abbasas Araghchi: Iranas ginsis nuo bet kokių pernelyg didelių JAV reikalavimų ar avantiūrizmo
-
Omane prasidėjo Irano ir JAV derybos
-
JAV nurodė savo piliečiams nedelsiant išvykti iš Irano
-
Iranas: Teheranas ir Vašingtonas dėl tolesnių derybų veiksmų nuspręs po konsultacijų
„Jie negaminami Rusijoje, jie negaminami niekur, tik Šiaurės Korėjoje. Jie bandė organizuoti tiekimą iš Irano, bet, be tų „Shahed“, be dronų, jiems nepavyko gauti šaudmenų. Taigi taip, Šiaurės Korėjos jų bus daugiau. Šiaurės Korėja dirba beveik ištisą parą, ir vis labiau Rusija priklausys nuo Šiaurės Korėjos“, – komentavo M.Žirochovas.
