Kaip skelbiama šioje ataskaitoje, nepaisant socialinių tinklų populiarumo, televizijos įtaka Rusijoje vis dar yra nediskutuotina. Apie 90 proc. žmonių politines naujienas gauna iš televizijos, kur „kiekvieną vakarą trys pagrindiniai televizijos kanalai giria Rusijos prezidentą“. Pavyzdžiui, praėjusiais metais televizijos kanalo „Rosija“ laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas net 12 minučių V.Putiną sveikino su gimtadieniu.
„Televizija, kaip sovietiniais laikais, tapo valdžios aparato dalimi“, – mano žurnalistė Irina Petrovskaja. Tik, skirtingai nuo tų laikų, nėra skyriaus, kuris griežtai reguliuotų laidų turinį – V.Putino propagandos aparatas veikia delikačiau: „Jis nesistengia uždrausti absoliučiai visos kritikos – kaip žinia, kioskuose netrūksta leidinių, kritikuojančių valdžią – o mėgaujasi tik kontroliuodamas maksimaliai pasiekiamą zoną“.
Kaip pažymi šios ataskaitos autoriai, kontrolė daugiausia siekia televiziją. „Skirtingai nuo Stalino, Putinas suprato, kad jam nereikia totalinės žiniasklaidos kontrolės, - sako Rusijoje dirbantis Nyderlandų žiniasklaidos magnatas Derkas Saueris. – Putinui pirmos eilės svarbos yra televizija“.
Jeigu po Sovietų Sąjungos griūties televizijos kanalai perėjo į oligarchų rankas, į valdžią atėjęs V.Putinas iš karto ėmėsi kontroliuoti televiziją. Taigi, 51 proc. „Piervyj kanal“ akcijų priklauso valstybei, kitos – V.Putino bičiuliui Jurijui Kovalčiukui ir Romanui Abramovičiui. Televizijos kanalas „Rosija“ priklauso valstybinei žiniasklaidos kompanijai, NTV po 2000 metų imtas kontroliuoti „Gazprom“.
NTV galima išvysti 75 proc., „Rosija“ - 95 proc., o „Piervyj kanal“ - 99 proc. rusų namų ūkių. Palyginimui – prieš valdžią nukreiptą televizijos kanalą „Dožd“ gali matyti tik apie 0,2 proc. žmonių.
„Kremliui net nebereikia kištis į televizijos kanalų redakcinę politiką“, - sako fondo „Glasnost“ vadovas Aleksėjus Simonovas.
