Pažymima, kad iš esmės Rusija gauna viską, ko nori, ir nieko neduoda mainais.
„Dabar formuojamas susitarimas yra toks vienpusis Vladimiro Putino naudai, kad Donaldo Trumpo administracija turi „išgalvoti“ Rusijos nuolaidas... Pats Donaldas Trumpas pavadino nuolaida tai, kad Vladimiras Putinas (teoriškai) sutiko neokupuoti visos Ukrainos – ko jis dabartinėje situacijoje vis tiek negali padaryti. Visų pirma, tai atskleidžia, kad Donaldas Trumpas nėra toks puikus derybininkas, kokiu save laiko“, – rašoma straipsnyje.
„The Atlantic“ priminė, kad pagal formuojamą susitarimą šiuo metu Ukraina turėtų atsisakyti dalies arba visos užgrobtos teritorijos, o mainais gautų tik tam tikras saugumo garantijas nuo būsimos Rusijos agresijos. Atrodė, kad Rusija, kuri tariamai desperatiškai siekia susitarimo, sutiks su tokiomis sąlygomis, tačiau tai neįvyko.
Spėliojama, kad galbūt V.Putinas nuo pat pradžių neketino daryti pertraukos kare su Ukraina, bet D.Trumpas taip skubėjo prisiimti laurus už susitarimo sudarymą, kad net nebandė to išsiaiškinti.
„Ilgalaikėje perspektyvoje Vladimiras Putinas yra silpnas, bet trumpalaikėje Ukraina yra dar silpnesnė, ir Vladimiras Putinas „stato“ ant jos žlugimo anksčiau, nei žlugs jo paties jėgos. Jis visada manė, kad laikas dirba jo naudai.
Norint pakeisti šią nuomonę, Vladimiras Putinas turėtų patikėti, kad Donaldas Trumpas rimtai ketina remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje. Tada jis turėtų užduoti sau klausimą: kiek metų jis dar galės kariauti, kol žlugs armija ar visuomenė. Net ir tokiu atveju jis galėtų pasirinkti karo tęsimą, bet tada bent jau būtų buvusi tikimybė, kad jis duos Donaldui Trumpui tai, ko jam reikia“, – išskyrė straipsnio autoriai.
Pažymima, kad norėdamas pasiekti tokį susitarimą, D.Trumpas turėjo įtikinamai blefuoti – duoti suprasti, kad atsisakymo atveju jis pasirengęs remti Ukrainą.
„Tai buvo jo pagrindinis koziris. Bet jis jo nepanaudojo“, – įvertino „The Atlantic“.
-
Vance'as gąsdina: ilgalaikis karas Ukrainoje reiškia „demografinį nuosmukį ir branduolinį smūgį“
-
Derybos dėl taikos Ukrainoje: kokie yra Kyjivo ir Maskvos reikalavimai?
-
Analitikai paaiškino, ko iš tikrųjų nori Putinas skelbdamas „paliaubas“
-
Zelenskis ragina siekti teisingos taikos be jokių „atlygių“ Putinui
-
Trumpas: aš tikiu, kad dėl manęs Putinas neužėmė visos Ukrainos
Galų gale, kai D.Trumpas užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį už atsisakymą pripažinti okupuotą Krymą Rusijos dalimi, V.Putinas smogė balistinėmis raketomis į civilius taikinius Kyjive. O po to sekęs D.Trumpo raginimas Putinui: „Vladimir, sustok!“, vargu ar buvo nuoširdus raginimas pasigailėti taikių gyventojų.
„Tai buvo maldavimas – ne mušti ukrainiečius, o nustoti žeminti jį patį prieš visą pasaulį. Nėra sunku įsivaizduoti, su kokiu pasitenkinimu Vladimiras Putinas perskaitė šį apgailestaujančią žinutę... Donaldas Trumpas, matyt, tiesiog nori uždaryti Ukrainos klausimą, kad galėtų pereiti prie santykių su Rusija normalizavimo...
Bet jei Vladimiras Putinas tikrai norėtų partnerystės su JAV, jis bent jau būtų padaręs žingsnį susitarimo link – kaip visi tikėjosi. Vietoj to jis atsakė į Donaldo Trumpo kapituliaciją raketų smūgiu į civilinį objektą“, – rašo „The Atlantic“.
Yra tikimybė, kad V.Putinas mano, jog D.Trumpas taip nori atkurti santykius su Maskva, kad yra pasirengęs kentėti bet kokį pažeminimą. Bet tai, anot straipsnio, prastos naujienos D.Trumpui ir pranašauja nestabilumą ir konfliktus, būdingus daugiapoliškam pasauliui, kuriame D.Trumpas nori vaidinti pagrindinį vaidmenį.
Paskutiniame savo interviu „ABC News“ D.Trumpas tiesiogiai neatsakė, ar pasitiki Kremliaus vadovu V.Putinu, tačiau interviu metu pažymėjo, kad jis „norėtų sustabdyti karą“.
„Bet aš tikiu, kad jis nori sustabdyti karą“, – tikino JAV prezidentas ir pridūrė, kad, jeigu jis nebūtų laimėjęs rinkimų, V.Putinas „būtų gavęs visą Ukrainą“:
„Aš jumis nepasitikiu. Aš nepasitikiu daugeliu žmonių. Bet manau... kad jis mane gerbia, ir tikiu, kad dėl manęs jis neužims visos Ukrainos“, – sakė jis.
