Metinis Ukrainos karinis biudžetas dabar siekia apie 65 mlrd. dolerių. Dar apie 73 mlrd. kasmet išleidžiama visoms kitoms valstybės išlaidoms, rodo Kyjive įsikūrusios investicinės bendrovės „Dragon Capital“ duomenys.
Ukrainos valdžios institucijos surenka apie 90 mlrd. JAV dolerių pajamų šalies viduje, o 50 mlrd. dolerių sudaro biudžeto deficitas. Dalį ginkluotės Ukraina gauna kaip neatlygintiną pagalbą: šiais metais, šalies Gynybos ministerijos duomenimis, ji taip gaus apie 40 mlrd. JAV dolerių.
Ukrainos karinės išlaidos – du trečdaliai oficialių Rusijos išlaidų
Kol kas šių lėšų Ukrainai pakanka gynybai išlaikyti, rašo „The Economist“. Tačiau karinės išlaidos kasmet didėja maždaug 20 proc., nors jos sudaro du trečdalius Rusijos išlaidų.
Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, tikrosios Maskvos karinės išlaidos gali būti daugiau nei dvigubai didesnės nei oficialūs biudžeto duomenys.
Papildomų lėšų suma, kurios gali prireikti Ukrainai, labai priklausys nuo būsimos jos ginkluotųjų pajėgų struktūros, teigė šaltinis šalies vyriausybėje. „The Economist“ daro prielaidą, kad bendras Ukrainos ginkluotės poreikis kasmet didės 5 proc. Kitos valstybės išlaidos, leidinio vertinimais, išliks tokio paties lygio. Vienintelė išimtis – išlaidos sugriautai infrastruktūrai remontuoti ir šaliai atstatyti, kurios kasmet kainuos apie 5 mlrd. dolerių.
Iš viso Ukrainai reikės 389 milijardų JAV dolerių
„The Economist“ apibendrina, kad sudėjus visus Ukrainos poreikius ateinantiems ketveriems metams, įskaitant paaukotus ginklus, paramą biudžetui ir atstatymo išlaidas, gautume 389 mlrd. dolerių. Jei visas šias lėšas skirtų Europa, ES turėtų skirti 328 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė – apie 61 mlrd. eurų.
Jei Vašingtonas nedalyvautų finansuojant šias išlaidas, tai reikštų, kad kitų NATO narių išlaidos padidėtų nuo maždaug 0,2 proc. iki 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, rašo „The Economist“.
Dabar ES iki 2027 m. planuoja skirti Kyjivui 15 mlrd. JAV dolerių, ne Europos partneriai Kyjivui per metus gali skirti 2 mlrd. dolerių ir tokią pat sumą Kyjivas galės gauti skolindamasis, teigiama leidinyje. Tikimasi, kad dar 10 mlrd. eurų skirs TVF.
Artimiausiais metais ginklams turėtų būti išleista apie 181 mlrd. JAV dolerių. Tai yra gerokai daugiau nei dabar. JAV, Joe Bideno administracijos laikais pažadėjusios ginklų už 75 mlrd. dolerių, dabar tiekimą nutraukė (nors vis dar teikia žvalgybos ir ryšių paramą). Jungtinė Karalystė kasmet Kyjivui tiekia maždaug 4 mlrd. dolerių vertės ginklų, o Danija ir kelios kitos šalys 2022-2028 m. skirs 8 mlrd. dolerių ginklų gamybai Ukrainoje.
Reikės finansavimo ir po karo
Finansavimas turės būti tęsiamas net ir karui pasibaigus, nes Ukrainai reikės papildyti amuniciją ir išlaikyti nuolatinę kariuomenę, kad atgrasytų Putiną, rašo „The Economist“.
„The Economist“ rašo, kad ES gali pasinaudoti dviem šaltiniais deficitui padengti. Pirmasis – jos pačios biudžetas. Nors dabartinis bloko biudžetas beveik išnaudotas, Europos Komisija ketina skirti Ukrainai 117 mlrd. JAV dolerių per kitą septynerių metų ciklą, kuris prasidės 2028 m. Tam reikės gerokai sutaupyti kitose išlaidų pozicijose. Leidinio nuomone, 2028 ir 2029 m. tai galėtų būti apie 30 mlrd. dolerių per metus, teigiama leidinyje.
Antrasis šaltinis – ES įšaldytas 163 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos valstybės turtas. Manoma, kad jos bus panaudotos taikant specialių obligacijų ir reparacijos paskolos Ukrainai mechanizmą.
Portalas „Agentstvo“ primena, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina gavo apie 206 mlrd. dolerių iš Europos šalių pinigų ir ginklų pavidalu ir apie 133 mlrd. dolerių iš Jungtinių Valstijų.
