„The Economist“: po vizito iš Vašingtono – šaltiniai Kremliuje prakalbo apie Putino planą

Vienas iš senų V.Putino bendražygių pažymėjo, kad po Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje praeitą savaitę Rusijos prezidentas, tikėtina, įvertino tai kaip Vašingtono susilpnėjimo ženklą.

Šaltinio teigimu, būtent taip jis interpretavo ir 2021 m. įvykusį Williamo Burnso, CŽA vadovo Joe Bideno kadencijos metu, vizitą, kurio metu jis bandė atgrasyti V.Putiną nuo invazijos į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Johnas Ratcliffe'as

„Niekas negali žinoti, kas vyksta Putino galvoje. Tačiau karo eskalacijos priežastys, kaip ir pats sprendimas įsiveržti, yra vidinio pobūdžio. Jo pagrindinis tikslas visada buvo išsaugoti savo valdžią ir, galiausiai, savo gyvybę“, – rašoma straipsnyje.

Caras nuogas?

Viena iš pagrindinių Kremliaus problemų – tylaus visuomenės pritarimo karui praradimas. „The Economist“ pažymėjo, kad smunka pasitikėjimas televizijos propaganda, o jauni žmonės socialiniuose tinkluose vis aktyviau skelbia raginimus nutraukti karą. Be kita ko, ne vieną mėnesį iš eilės krenta V.Putino reitingai.

Pažymima, kad pesimistinės nuotaikos apėmusios ir Rusijos elitą.

„The Economist“ pašnekovas teigė, kad pagrindinė problema yra ne tiek ekonomika ar karinių laimėjimų stoka, kiek veltui paleistas laikas: kad ir koks būtų rezultatas, beveik penkeri karo metai – tai nesėkmė.

Žurnalistų kalbintas vadinamojo Rusijos elito atstovas pripažino, kad vis labiau stiprėja jausmas, kad caras nuogas.

Ir nors nė viena iš Rusijos ekonominių ar politinių problemų nėra mirtina V.Putinui, jį vis dėlto kontroliuoja jo režimo logika: niekada nerodyti silpnumo.

„Rusijos sistema pasižymi dideliu tolerancijos smurtui laipsniu, tačiau nesuteikia atleidimo už nesėkmes. Tikriausiai (Putinas) mano, kad karo nutraukimas nepasiekus net minimalaus tikslo – užimti visą Donbasą – sukeltų jam fizinį pavojų“, – dėstoma publikacijoje.

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Pasak vieno artimo šaltinio, tam tikru momentu karo metu V.Putinas kai kuriems savo draugams pareiškė: „Mane pakars“.

Tačiau karo tęsimas dabartine forma taip pat nėra sprendimas – jis tiesiog eikvoja ekonominius išteklius ir švaisto politinį kapitalą, nurodė kitas Rusijos elito atstovas.

Visa tai gali padaryti eskalavimą patrauklų V.Putinui, tačiau kol kas neaišku, kaip jis elgsis, išskyrė „The Economist“.

Rusija, tikėtina, sustiprins hibridinio karo ir diversinius veiksmus prieš Ukrainos sąjungininkus, taip pat puldinės tiekimo maršrutus iš Europos į Ukrainą. Vakarų žvalgybos agentūros baiminasi, kad Rusija gali pulti gamyklas Europoje, gaminančias komponentus Ukrainos kariniams poreikiams.

Tuo tarpu Ukrainai eskalacija reiškia, kad bus išplėstas veiksmų, kuriuos Rusija jau vykdo, mastas. Rugpjūčio 30 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie pasirengimą surengti masinį smūgį Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Kalbant apie sausumos karą, Rusijos šaltiniai teigia, kad V.Putinas ketina į „mėsmalę“ įmesti dar 300–400 tūkst. žmonių.