„Daugelis tikisi, kad taikos derybos taps išeitimi, nes prezidentas Donaldas Trumpas privers Ukrainą atsisakyti teritorijų. Tačiau iš tikrųjų šis scenarijus tampa vis mažiau tikėtinas.
Ir net jei taikos susitarimas būtų pasiektas, jo pasekmės Rusijos viduje grėstų ekonominiu ir politiniu nestabilumu, sužlugdydamos V.Putino planus būti įrašytam tarp didžiausių istorijos valdovų“, – rašoma leidinyje.
Leidinys pažymi, kad per ketverius metus Rusijos pasiekti teritoriniai laimėjimai Ukrainoje yra menki, palyginti su Sovietų Sąjungos kariniais pasiekimais Antrajame pasauliniame kare.
Situacija fronte taip pat nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingų pokyčių. Rusija negali visapusiškai išnaudoti savo kiekybinio pranašumo, nes bepiločiai orlaiviai padarė neįmanomą didelių pajėgų sutelkimą siauroje fronto atkarpoje proveržiui pasiekti.
Tuo pat metu Rusija patiria didelius nuostolius, kurie pastaraisiais mėnesiais jau viršija naujai užverbuotų karių skaičių. Be tradicinės mobilizacijos Maskva priversta „pirkti“ karius už itin dideles sumas, nes ideologinė parama seniai išsekusi. Visa tai vyksta augančių ekonominių problemų, mažėjančių naftos pajamų ir didėjančios valstybės skolos fone.
Vis dėlto dabartinė padėtis fronte dar neatrodo katastrofiška V.Putinui, todėl jis nėra priverstas nedelsiant siekti taikos. Kaip pažymi straipsnio autoriai, Kremlius tiki, kad atakomis prieš energetikos sektorių pavyks palaužti ukrainiečių pasipriešinimo dvasią, o Vakarai netrukus paliks Ukrainą likimo valiai.
V.Putinas atsidūrė aklavietėje: karo tęsimas tapo vienintele jo galimybe, rašo „The Economist“. „Jo didžiausia viltis gali būti ta, kad Ukraina, pati kenčianti nuo didelio žmogiškųjų išteklių ir ginkluotės trūkumo, anksčiau nei Rusija nugrims į politinę krizę arba liks be kovotojų ir ginklų. Tačiau V.Putino statymas už Ukrainos žlugimą jau ketverius metus yra nesėkmingas, o tokios baigties tikimybė mažėja“, – rašoma publikacijoje.
Artimiausiu metu nematyti realių pergalės perspektyvų, tačiau tai V.Putino nestabdo. Problema ne tik ta, kad jis tiki sėkme – karo pabaiga Kremliui galėtų sukelti dar daugiau iššūkių nei jo tęsimas.
Leidinys pažymi, kad karinė gamyba šiuo metu sudaro apie 8 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto, o civilinis sektorius išgyvena gilią krizę. Nutraukus karą ir uždarius karines gamyklas, jau dabar silpna ekonomika būtų dar labiau destabilizuota. Tuo tarpu šimtams tūkstančių iš fronto grįžtančių karių reikėtų darbo vietų.
Be to, akivaizdžios pergalės nebuvimas po metų alinamo karo ir milžiniškų nuostolių neišvengiamai skatintų visuomenės nepasitenkinimą, kuris galėtų kelti grėsmę V.Putino valdžiai.
„V.Putinas negali atsisakyti karo, tačiau jo tęsimo kaina auga. Jei bandymai dar labiau didinti karines pajėgas tik dar labiau nualins Rusiją, tai gali sukelti krizę. Jei taip nenutiks, Ukraina ir Rusija gali ilgam įstrigti konflikte“, – apibendrina „The Economist“.
