Kovo pirmąją savaitę žaibiškai pasklido naujienos apie tai, kad Ukrainos pajėgos susiduria su sunkumais Rusijos Kursko srityje, į kurią įsiveržė per precedento neturinčią operaciją rugpjūčio mėn.
Padedama Šiaurės Korėjos pajėgų, Rusija užnėrė kilpą ukrainiečių flanguose ir buvo priartėjusi prie jų paskutinio likusio tiekimo kelio.
Be to, rusai sutelkė mažiausiai 50 tūkst. karių – keturis kartus daugiau nei ukrainiečiai. Lieka neaišku, kaip jiems tai pavyko ir kokį vaidmenį suvaidino kovo 5 d. prezidento Donaldo Trumpo sprendimas (vėliau atšauktas) apriboti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.
Kai kurie Ukrainos žvalgybos pareigūnai leidiniui „The Economist“ tvirtino, kad jie buvo palikti nežinioje.
„Amerikiečiai meluoja, jei sako, kad turėjome viską, ko reikėjo gynybai“, – pabrėžė vienas iš jų.
Tiems, kurie gynė šalį apkasuose, amerikiečių spaudimas sutapo su Rusijos teroro bangomis iš dangaus: dronais, bombonešiais, sklendžiančiomis bombomis.
Daugelis jaunesniųjų karininkų nusprendė bėgti su įranga ar be jos, kai kurie pasitraukdami 15 km žygiavo pėsčiomis. Neaišku, ar visi jie turėjo įsakymą taip elgtis, tačiau dėl jų sprendimų atsitraukimas tikriausiai buvo mažiau žalingas, pastebėjo „The Economist“.
Ukrainos pajėgų vadas: Atrodo, kad D.Trumpas gauna informaciją iš Rusijos „Instagramo“ vaizdo įrašų.
„Dalinis pasitraukimas – iš Sudžos miesto ir kitų Kursko kaimų – yra smūgis Ukrainos karinei vadovybei“, – pabrėžiama straipsnyje.
Tačiau tai „ne visiška katastrofa“, kaip kad teigia Rusijos propaganda, kurią D.Trumpas nepaaiškinamai nusprendė sustiprinti socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbtu įrašu, pareikšdamas, kad „tūkstančiai Ukrainos karių“ buvo „visiškai apsupti“ ir paprašydamas V.Putino jų pasigailėti.
Nors ir buvo patirta rimtų nuostolių, tai niekada neįvyko, rašo „The Economist“. Tačiau pažymima, kad pasitraukimas buvo kiek chaotiškas, o Rusija paėmė į nelaisvę bent kelias dešimtis belaisvių. Ukrainiečiai atsipirko sąlyginai su kukliais nuostoliais, o nemažos pajėgos vis dar liko iki 10 km įsiskverbusios į Rusijos teritoriją ir užėmusios pozicijas aukštumose.
„Atrodo, kad D.Trumpas gauna informaciją iš Rusijos „Instagramo“ vaizdo įrašų“, – su žurnalistais kalbėjo vienas iš Ukrainos kariuomenės vadų, nenorėjęs atskleisti tapatybės.
Kol kas nėra jokių požymių, ar Ukrainos pajėgos visiškai paliks teritoriją Kursko srityje, kad ir kaip to norėtų V.Putinas.
Aukšto rango šaltinis Ukrainos žvalgyboje įvertino, kad Rusijos pajėgų antplūdis, rodos, sutapo su D.Trumpo raginimu sudaryti paliaubas.
Kovo 11 d. per derybas Saudo Arabijoje Ukrainos delegacija sutiko su amerikiečių pasiūlymu dėl paliaubų. Nuo to laiko iš V.Putino buvo laukiama pasiūlymui pritariančio atsakymo, tačiau jis to iki šiol nepadarė.
„Rusai nesutiks su paliaubomis, kol mes vis dar esame jų žemėje, – teigė šaltinis. – Jie nenori, kad mes turėtume šį derybinį kozirį, kai kovos baigsis“.
Pasak „The Economist“, kai kas Ukrainoje galvoja, kad D.Trumpas galėjo sąmoningai padėti šiam procesui.
Vienas žvalgybos pareigūnas mano, kad Amerikos prezidentas griežta ranka bandė padaryti Ukrainą lankstesnę, atimdamas iš jos galimus derybų svertus, kuriuos būtų galima panaudoti ateityje apsikeičiant teritorijomis.
Vyriausybės šaltinis žurnalistams teigė, kad tai turbūt buvo atsitiktinumas.
„Aišku tik tai, kad D.Trumpas negali mūsų pakęsti, – sako jis, – ir kad per septynias savaites iš sąjungininkų tapome klientais, ir dar su daugmaž įsivaizduojamomis skolomis.“
Tuo tarpu šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe pasidalijo įžvalgomis, kad į Rusiją per ilgai buvo žiūrima pro kaleidoskopą kaip į antrąją pagal pajėgumą pasaulio kariuomenę, branduolinę supervalstybę.
„Mes parodėme, kad imperatorius neturi drabužių“, – teigė jis.
Ukrainiečių pareigūnas taip pat išsakė viltį, kad galbūt ir D.Trumpas galiausiai supras, kad V.Putinas nėra tuo, kuo apsimeta.
„Mums reikia, kad vienas imperatorius pamatytų svarbią tiesą apie kitą. Bet mums reikia, kad tai įvyktų greitai“, – pabrėžė jis.
Kovo 14 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams sakė, kad Kursko operacija „atliko savo darbą“. Jis teigė, kad iš pradžių buvo nusprendęs įkurti pajėgas Rusijos viduje, kad apsaugotų Ukrainos miestus, tokius kaip Sumai, nuo bumerango pobūdžio puolimo.
Viena iš priežasčių, kodėl buvo pradėta Kursko operacija, buvo siekis sužlugdyti Rusijos bandymus sukurti savo buferines zonas Ukrainos viduje.
„Nenorime, kad tai virstų rusų puolimu, – anksčiau pažymėjo V.Zelenskis. – Mes turime su tuo susijusios patirties.“
Ukraina yra pakankamai pasiruošusi grėsmei, nes šiuo metu yra sustiprinusi savo sieną keliomis naujomis gynybinėmis linijomis ir tranšėjomis. Vis dėlto kai kuriuose Ukrainos pasienio kaimuose jau buvo pastebėtos rusų žvalgybos grupės, kurias sudaro iki 30 žmonių.
Sumų mieste atmosfera įtempta. Karinė valdžia įrengė kontrolės postus, pro kuriuos neleidžiama įvažiuoti ne vietiniams gyventojams, net akredituotiems žurnalistams. Kareiviams įsakyta nekalbėti su spauda, rašo „The Economist“.
