„Prezidentas Zelenskis stiprina kontrolę“ – tokia paantrašte pasirodė „The Economist“ straipsnis, kurio antraštė konstatuoja „pasipiktinimą Ukrainoje dėl valdžios atakų prieš antikorupcines institucijas“.
„Mažai kas iš deputatų gali prisiminti, kad parlamentas būtų priėmęs tokio svarbumo įstatymą taip skubotai“, – rašo leidinys. Visa procedūra, kuria buvo priimti pakeitimai, pagal kuriuos dvi pagrindinės nepriklausomos Ukrainos antikorupcinės institucijos tapo pavaldžios generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas, ir dar karo metu, paliko „įspūdį, kad tai buvo padaryta apėmus panikai“, konstatuoja „The Economist“ straipsnis.
„Balsavimas už svarbiausių Ukrainos antikorupcinių reformų sužlugdymą meta šešėlį ant šalies ateities kurso“, – teigiama straipsnyje.
Buvo virtinė įvykių
Leidinys priduria, kad prielaidos šiam momentui brendo Ukrainoje jau keletą savaičių, ir išvardija atitinkamus įvykius.
„Liepos pradžioje vyriausybė blokavo gerą reputaciją turinčio detektyvo Oleksandro Cyvinskio paskyrimą į laisvą Ekonomikos saugumo biuro direktoriaus pareigybę. Po to įvyko, tikriausiai, politiškai motyvuotas žinomo antikorupcinio aktyvisto Vitalijaus Šabunino sulaikymas. Liepos viduryje vyriausybės pertvarkymai sustiprino ultralojalistus, įskaitant naująją ministrę pirmininkę [Juliją Svyrydenko]. Vėliau, liepos 21 d., Ukrainos saugumo tarnyba ir generalinio prokuroro biuras atliko dešimtis kratų, nukreiptų prieš NABU ir SAP darbuotojus [...], apkaltindami juos korupcija ir neteisėtais ryšiais su Rusija“, – primena „The Economist“ apie keletą įvykių, kuriuos laiko tarpusavyje susijusiais.
„The Economist“ vadina juos „nerimą keliančiais epizodais“ ir priduria, kad kitomis aplinkybėmis jie „galėtų pasimesti chaose, kuris apibūdina Ukrainos vidaus politiką ir konkurencinę teisėsaugos aplinką“.
Leidinys pripažįsta, kad kol tęsiasi dabartiniai garsūs tyrimai, „be išsamios informacijos apie įrodymus negalima atmesti faktinių nusikalstamų veiksmų“ tų, kurie tapo šių rezonansinių bylų objektais [konkrečiai dėl NABU – red. pastaba]. Be to, straipsnyje nurodoma „agresyvi“ kai kurių Ukrainos antikorupcinių aktyvistų veikla, kuri suskaldė visuomenę ir paliko juos „be rėmėjų“.
Spėjama, kad tyrėjams užkliuvo žmonės prezidento kanceliarijoje
„Tačiau valdžios sprendimas pradėti visapusišką puolimą prieš Maidano laikų reformas rodo, kad vyksta kažkas grėsmingo. Šaltiniai spėja, kad šio įstatymo projekto priežastis galėjo būti NABU pradėtas tyrimas dėl asmenų, dirbančių prezidento kanceliarijoje“, – rašo „The Economist“.
Straipsnyje pabrėžiama, kad „puolimas prieš Ukrainos antikorupcinę infrastruktūrą sukrėtė daugelį paties Zelenskio komandos narių“.
Vienas iš pareigūnų, kurio vardas straipsnyje nenurodytas, spėjo, kad skubotas ir plataus masto įstatymo projektas primena liūdnai pagarsėjusius 2014 m. sausio 16 d. įstatymus prieš „Orumo revoliucijos“ protestuotojus – „vienas iš paskutiniųjų Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės aktų, prieš diktatoriui tekant bėgti iš Kyjivo sraigtasparniu“, kaip primena „The Economist“.
„Kitas informatorius spėjo, kad prezidento kanceliarija nusprendė pasinaudoti nebaudžiamumo ir galimybių momentu“, – priduria leidinys, primindamas apie sąlyginį „atšilimą“ Ukrainos santykiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po to, kai šis „atrodė nusivylęs Vladimiru Putinu“.
„Dabar dėmesys nukreiptas į vidaus priešus“, – cituoja savo šaltinį „The Economist“. Ir priduria Jaroslavo Železnaako, Ukrainos parlamento nario, nuomonę: „263 džiaugsmingi deputatai legalizavo korupciją. Pranešimas buvo paprastas: galite imti viską, ką norite, kol liekate lojalūs“.
Pasunkės kelias į ES
Komentuodama V.Zelenskio pasirašytą rezonansinį įstatymą vėlyvą liepos 22 d. vakarą, leidinys priduria: „Kaip suprato „The Economist“, Europos Sąjunga, viena iš pagrindinių Ukrainos finansavimo šaltinių, darė spaudimą Ukrainos lyderiui, kad jis sustabdytų [įstatymo įsigaliojimą]“.
Dar prieš pasirašant dokumentą, ES plėtros komisarė Marta Kos savo viešuose socialinių tinklų įrašuose leido suprasti, kad įstatymas turės neigiamos įtakos Ukrainos deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje. „Nepriklausomos institucijos, tokios kaip NABU ir SAP, yra svarbios Ukrainos kelyje į ES“, – rašė ji.
O G7 šalių ambasadoriai Kyjive paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl įvykių Ukrainoje. Tačiau tokia retorika „turėjo nedidelį poveikį“, teigiama straipsnyje.
Panaikinama kovo su korupcija agentūrų autonomija
15min primena, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui antradienį pasirašius įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, kilo reti gatvių protestai ir pasigirdo kritika iš tarptautinės bendruomenės.
Kritikai sako, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V.Zelenskio rankose ir bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.
Europos Sąjunga (ES) šį sprendimą pavadino „rimtu žingsniu atgal“, o Kyjivo centre šimtai žmonių susirinko pasipriešinti šiai priemonei – tai retas atvejis, kai, tebesitęsiant Rusijos sukeltam plataus masto karui, prieš valdžią reiškiamas pyktis.
Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo pataisas, prezidento skiriamam generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) atliekamų tyrimų ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) bylų. Tą pačią dieną įstatymą pasirašė V.Zelenskis.
