„Ketvirtį amžiaus Rusijos žiniasklaida lipdė Vladimiro Putino – įkvepiančio lyderio – mitą“, – rašoma straipsnyje.
Redaktoriai pažymėjo, kad valstybinė propaganda neleidžia net užsiminti apie tai, jog prezidentas gali klysti – bet kokios nesėkmės apdairiai nutylimos, o neišvengiamos problemos pateikiamos taip, tarsi jas išmintingai išsprendė pats V.Putinas.
Teigiama, kad šis įvaizdis formavo ir užsienio požiūrį, kurį palaikė Kremliaus įtakos operacijos bei užsieniečiai, besižavintys jo autoritarinės valdžios metodais ir panieka teisinei valstybei.
„Dar neseniai įtakingiausias tokio tipo veikėjas buvo Donaldas Trumpas“, – priminė „The Guardian“. JAV prezidentas, nors ir ne demokratinio pliuralizmo šalininkas, pastaruoju metu tapo labiau įtarus Maskvos atžvilgiu.
Kodėl D.Trumpo tonas pasikeitė? „The Guardian“ teigia, kad lemtingas galėjo būti birželio NATO viršūnių susitikimas, paskatinęs jį labiau vertinti Aljansą ir su kritika pažvelgti į V.Putino kalbas apie taiką.
-
Ramūnas Vilpišauskas. Susitikimai Aliaskoje ir Baltuosiuose rūmuose nepriartino karo pabaigos
-
Karas Ukrainoje. JAV nebeduoda pinigų Ukrainai: Trumpas – apie tai, kodėl nepavyksta sustabdyti karo
-
Putinui žada net imunitetą: šalys viena po kitos siūlosi surengti galimą Zelenskio ir Putino susitikimą
-
Putinas atsiuntė Trumpui nuotrauką prisiminimui: JAV prezidentas ją siųs atgal
-
„Jie vienas kito nekenčia“: ukrainiečių politologas prabilo apie tai, kaip galėtų vykti Putino ir Zelenskio susitikimas
Prisidėjo ir D.Trumpo ego – kampanijos metu jis žadėjo greitai užbaigti karą: jo planas buvo spausti Volodymyrą Zelenskį, siūlant Rusijai milžiniškas teritorines nuolaidas. Tai, pasak redaktorių, buvo „gėdinga demokratijos išdavystė“ ir dovana V.Putinui, tačiau šis jos nevertino ir puolimą sustiprino.
„Trumpas (...) į įžeidimus reaguoja skaudžiai – V.Putinas jį sugėdino atsisakydamas greito susitarimo“, – rašoma komentare.
Tikrieji V.Putino motyvai išlieka migloti: galimai jis tikisi, kad JAV vis dar bus linkusios sutikti su „žemė už taiką“ principu, todėl bando užimti daugiau teritorijų. Tačiau jį kausto paties sukurti maksimalistiniai tikslai – jis į karą pasiuntė šimtus tūkstančių rusų, paskelbė Ukrainą „sukilusia provincija“ ir pritaikė Rusijos ekonomiką nuolatinei karo būsenai.
„Už užsispyrimo tęsti žiaurų išsekimo karą neslypi joks genialus planas“, – pabrėžė „The Guardian“ ir pridūrė, kad tai inercija ir paranoja, baimė nutraukti kovą sąlygomis, kurios leistų rusams suvokti kruvinos avantiūros beprasmybę.
Istorija, jų teigimu, įrašys V.Putiną kaip „klaidingai suprastą žudiką“, o jo stipruolio mitas – tai tik propagandos ginklas, maskuojantis silpnumą ir nesėkmių grandinę.
