Per derybas Omano sostinėje Maskate urano perdavimo klausimas tapo viena iš pagrindinių kliūčių siekiant susitarimo. Irano pusei atstovavo šalies užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, o Amerikos pusei – JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. Derybos daugiausia buvo netiesioginės, tačiau tarp A.Araghchi ir S.Witkoffo buvo ir tiesioginių kontaktų, nurodė laikraštis.
Manoma, kad Teheranas pasipriešins JAV pasiūlymui perduoti prisodrintą uraną trečiajai šaliai, rašo „The Guardian“.
Teheranas tvirtina, kad urano atsargos turėtų likti Irane, kontroliuojant JT Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Šią priemonę Irano valdžios institucijos laiko apsidraudimu, jei JAV pasitrauktų iš susitarimo, teigia laikraštis.
Maskate įvykusios Irano ir JAV derybos buvo pirmosios po to, kai Donaldas Trumpas grįžo į prezidento postą. Abi šalys po susitikimo jį apibūdino kaip konstruktyvų. Antrasis derybų raundas įvyks kitą savaitę.
JAV ir Iranas derybose bando susitarti dėl naujo branduolinio susitarimo. Paskutinis susitarimas buvo sudarytas 2015 m., tačiau 2018 m. JAV iš jo pasitraukė. JAV žvalgyba mano, kad Iranas ieško būdo, kaip sukurti branduolinį ginklą. Vašingtonas siekia sustabdyti Irano branduolinės programos darbus, o Iranas nori, kad šaliai taikomos sankcijos būtų sušvelnintos.
Rusijos įtraukimas paveiktų ir Ukrainą
Rusijos dalyvavimas galimame krizės dėl Irano sprendime gali turėti įtakos JAV ir Rusijos deryboms dėl Ukrainos. Dar vasario pradžioje per pirmąjį D.Trumpo pokalbį su V.Putinu JAV prezidentas paprašė Rusijos prezidento tarpininkauti derybose su Iranu, rašė „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais Maskvoje. Rusija sutiko su šiuo prašymu, pažymėjo agentūra.
Po antrojo D.Trumpo ir V.Putino pokalbio telefonu abi pusės teigė, kad prezidentai aptarė Artimųjų Rytų klausimus. „Abu lyderiai sutarė, kad Iranas niekada neturėtų galėti sunaikinti Izraelį“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
