Straipsnio autorius mano, kad Kyjivo sprendimas atmesti V.Putino paradines „paliaubas“ kaip „dar vieną bandymą manipuliuoti“ yra teisingas. Jis priminė, kad ankstesnes, taip pavadintas „velykines paliaubas“, Rusijos armija aktyviai pažeidinėjo.
„Putinas visai nesijaudina dėl Donaldo Trumpo neseniai išsakytų mini grasinimų sugriežtinti sankcijas ir nesipiktina JAV prezidento susierzinimu dėl to, kad Rusija delsia nutraukti ugnį, o užsikemša ausis rankomis ir toliau daro, ką nori“, – rašoma leidinyje.
-
Karas Ukrainoje. Putinas rado naują karo prieš Ukrainą priežastį
-
Kremlius: Kinijos prezidentas Xi Jinpingas lankysis Rusijoje
-
Putinas prabilo apie galimą savo įpėdinį: „Nuolat apie tai galvoju“
-
Trumpas: Rusija nori visos Ukrainos, bet jai neišdegs
-
Putinas tikisi, kad Ukrainoje neprireiks branduolinių ginklų
Rusija ir toliau ignoruoja realias taikos derybas, nes tikisi, kad vienaip ar kitaip pasibaigus karui visą užgrobtą teritoriją pasiliks sau.
„Jo tikslams pasiekti gali pakakti tiesiog užgrobti dalį Ukrainos, užimti uostus, greitkelius, užgrobti svarbią infrastruktūrą – tai tikrai svarbu Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, išlikimui. To gali pakakti, kad būtų pasiekti jo tikslai neleisti jiems tapti NATO ar ES nariais“, – sako daktarė Rachel Ellehuus, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto pirmininkė ir buvusi JAV NATO pareigūnė.
Tačiau tai ne vien Ukrainos problema.
„Putinas turi antrinį tikslą, kurio žmonės kartais nepastebi, – mesti iššūkį NATO ir Europos Sąjungai ir jas pakirsti. Jis ketina išbandyti ribas to, ką mes vadiname 5 straipsniu, t. y. jausmo ar įsipareigojimo, kad puolimas prieš vieną NATO sąjungininkę yra puolimas prieš visas“, – sakė R.Ellehuus.
Tačiau publikacijos autorius ragina nenurašyti Ukrainos, nepaisant Ukrainos kariuomenės išsekimo ir akivaizdaus kelio į pergalę nebuvimo. Jis primena, kad būtent Ukraina šiuo metu yra moderniausių karinių technologijų – bepiločių orlaivių – lyderė pasaulyje.
„The Independent“ pabrėžia, kad Rusijos nuostoliai fronte yra milžiniški. Nors Ukraina taip pat patyrė nuostolių, o Rusijos mobilizacinis ir karinis-pramoninis potencialas yra daug didesnis, galiausiai karo nugalėtoją lemia teritorijos kontrolė.
„Pagal šį matą nė viena pusė nei laimi, nei pralaimi. Rusija per pastaruosius metus Ukrainoje pasiekė nedidelių taktinių laimėjimų, o Ukraina pakeitė pačią karo prigimtį“, – pažymi publikacijos autorius.
Žurnalistas cituoja amerikiečių generolo ir NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado Christopherio Cavoli, kuris atkreipia dėmesį į nuolatinį Rusijos pajėgų kokybės blogėjimą ir priešingą procesą Ukrainos gynybos pajėgose, nuomonę.
„Ukrainos pusėje... matome kariuomenę, kuri prasidėjo beveik nuo žemo starto. Mes padėjome jiems prieš karą, bet ne tokiu mastu kaip po [karo pradžios], o jie labai, labai greitai vystėsi ir tobulėjo“, – pareiškė NATO vadas.
