Spėjama, kad Kremlius ketina išspausti kuo daugiau naudos iš D.Trumpo noro sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos, net jei tai sulėtins derybas.
Maskva mano, kad santykių su Vašingtonu gerinimas yra naudingas ekonomikai ir geopolitikai. Ir kad šio gėrio galima pasiekti net ir tada, kai Rusijos raketos toliau smūgiuoja Ukrainai.
„Vladimiras Putinas ir toliau siekia daug ką apimančios pergalės Ukrainoje, tačiau pataikauja D.Trumpo norui nutraukti ugnį, kad pasinaudotų santykių su Vašingtonu atšilimu“, – teigia autorius.
Anot jo, praėjusią savaitę Naujajame Delyje vykusioje saugumo konferencijoje surengti pokalbiai su aukšto rango Rusijos užsienio politikos veikėjais leido suprasti, kad Kremlius mato, jog derybos dėl Ukrainos ir JAV ir Rusijos ryšių vyksta dviem skirtingais keliais.
Straipsnyje cituojamas Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Viačeslavas Nikonovas, kuris pareiškė, kad D.Trumpas ir V.Putinas kuria „dvišalę darbotvarkę“, kuri „nesusijusi su Ukraina“.
V.Nikonovas pridūrė, kad „[Rusijos okupacinės kariuomenės] puolimas tęsiasi“, ir pridūrė, kad „Vladimirui Putinui santykiai su Amerika yra svarbesni nei konkrečiai Ukrainos klausimas“.
Maskva tikriausiai mano, kad bendravimas su D. Trumpu gali atnešti ekonominės naudos, pavyzdžiui, atsarginių dalių rusiškiems „Boeing“ lėktuvams, pažymėjo „The New York Times“. Kalbant apie geopolitinę naudą, viena iš jų galėtų būti NATO pajėgų Europoje sumažinimas.
„D.Trumpas mėgsta greitus sandorius, – sakė tarptautinių reikalų specialistas Aleksandras A.Dynkinas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos patarėjas. – Jei jis pamatys, kad yra didelių sunkumų, gali nusivilti ir šią problemą nustumti į šalį“.
Todėl, pasak straipsnio, atrodo, kad V.Putinas iš visų jėgų stengiasi išlaikyti D.Trumpo susidomėjimą. Lieka neaišku, ar JAV prezidentas pasinaudos šiomis Kremliaus viltimis kaip svertu, kad pasiektų geresnį susitarimą dėl Ukrainos, ar praras kantrybę su V.Putinu.
Autorius mano, kad Rusijos vadovas nerodo jokių ženklų, kad galėtų atsisakyti savo tikslų dėl Ukrainos. Tarp jų visų pirma yra garantijos, kad Ukraina neprisijungs prie NATO, apribojimai šalies ginkluotosioms pajėgoms ir įtaka vidaus politikai.
Maskvos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto direktorius Feodoras Voitolovskis „The New York Times“ teigė, kad Rusija, prieš sutikdama su bet kokiomis paliaubomis, sieks „kelio gairių“ platesniam susitarimui.
Jis taip pat sakė, kad Rusija galėtų sutikti su Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgomis Ukrainoje, jeigu į jas nebūtų įtraukti NATO šalių kariai.
„Rusijai ilgalaikė perspektyva yra vertingesnė už taktines paliaubas“, – įvertino F.Voitolovskis, kuris dirba Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Saugumo tarybos patariamosiose tarybose.



