Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad tai pažeistų šalies Konstituciją ir pareiškė, kad tai niekada neįvyks, net mainais į karo pabaigą.
Tvirta V.Zelenskio pozicija paremta griežta politine realybe, rašo „The New York Times“.
Ukrainoje oficialus Rusijos Krymo kontrolės pripažinimas būtų laikomas pavojinga nuolaida ir prilyginamas regione tebegyvenančių ukrainiečių apleidimu. Tai taip pat sužlugdytų viltis, kad vėl susitiks šeimos, išskirtos per 2014 m. okupaciją, kai daugelis proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų pabėgo, o jų pagyvenę ar prorusiškai nusiteikę giminaičiai liko.
„Nėra nė vieno Ukrainos politiko, kuris balsuotų už Ukrainos teritorijų okupacijos įteisinimą.
Parlamento nariams tai būtų blogiau nei politinė savižudybė“, – sakė buvęs prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Konstantinas Jelisejevas.
D.Trumpas trečiadienį išreiškė nusivylimą V.Zelenskio reakcija, teigdamas, kad Krymas buvo „prarastas prieš daugelį metų“ ir užsimindamas, kad Ukrainos vadovas neva pratęsė karą dėl neįgyvendinamos svajonės.
„Jis gali turėti taiką arba gali kovoti dar trejus metus, kol praras visą šalį“, – rašė D.Trumpas.
JAV prezidento administracija ne kartą pagrasino pasitraukti iš taikos derybų. Tuo tarpu ketvirtadienį Rusijos pajėgos surengė galimai daugiausia gyvybių pareikalavusią ataką prieš Ukrainos sostinę nuo praėjusios vasaros.
Pasak NYT, Ukraina tikėjosi, kad Krymo kontrolė nebus aptariama taikos derybose, kurioms tarpininkavo JAV. Ji siekė, kad būtų nedelsiant nutraukta ugnis bei saugumo garantijų, tokių kaip Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimo arba galimos narystės NATO.
Tačiau šią savaitę D.Trumpo administracija atmetė šį variantą. Jos pasiūlyme buvo numatyta pripažinti Rusijos valdymą Kryme ir uždrausti Ukrainai prisijungti prie NATO. Mainais už tai būtų sustabdyti karo veiksmai dabartinėse fronto linijose.
Privačiuose pokalbiuose Ukrainos pareigūnai buvo atviri siūlymams sustabdyti kovas fronto linijoje. Atsižvelgdami į dabartinę Rusijos pažangą fronte, jie pripažįsta, kad toks rezultatas gali būti palankus Ukrainai, nurodo NYT.
Tačiau daug svarbiau nei paliaubų linijos vieta yra garantijos, kad Rusija nepasinaudos pertrauka persigrupuoti ir rengti naujas atakas. Rusija savo ruožtu taip pat „įspėja“, kad Ukraina gali pasinaudoti paliaubomis, kad persiginkluotų, tačiau apskritai „teigiamai reagavo į amerikiečių pasiūlymą“.
Kyjive įsikūrusio tyrimų centro „New Geopolitics Research Network“ direktorius Mychailo Samusas pažymi, kad derybos greičiausiai atsidurs aklavietėje būtent dėl Krymo klausimo, o ne dėl fronto linijos. Tarp Ukrainos pareigūnų Krymo statuso aptarimas laikomas itin politiškai rizikingu žingsniu.
„Kyjivas gerai prisimena, kad net tie politikai, kurie 2010 m. – gerokai prieš prasidedant karui – pasirašė Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Kryme nuomos sutarties pratęsimą, vėliau buvo apkaltinti išdavyste“, – rašoma straipsnyje.
Be to, ukrainiečiai pabrėžia, kad Rusijos kontrolės Kryme pripažinimas prieštarauja pokario Europos principams, kurie prieštarauja sienų keitimui jėga.
„Nė vienas Ukrainos prezidentas neturės teisės pripažinti Krymą Rusijos dalimi, nes jis buvo užgrobtas jėga“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių aktyvistė ir 2022 m. Nobelio taikos premijos laureatė Oleksandra Matvijčiuk.
NYT pažymi, kad vertinti viešąją nuomonę Kryme yra sudėtinga. Po to, kai Rusija užgrobė Krymą, daugelis gyventojų interviu ir socialiniuose tinkluose išreiškė pritarimą prisijungimui prie Rusijos, tačiau patikimų apklausų nėra daug, pažymi leidinys.
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sakė, kad blokas nepritaria oficialiam Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimui.
D.Trumpo pirmosios kadencijos metu jo administracija taip pat buvo paskelbusi oficialų pareiškimą, kuriame nepritarė pripažinimui.
