Jų teigimu, tai reiškia, kad Kremlius gali sužlugdyti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos remiamą planą, kuriuo siekiama užtikrinti galimas paliaubas.
Privačiai sako, kad reikės atsiklausti Putino
Didžioji Britanija ir Prancūzija pažadėjo siųsti į Ukrainą karius ir ginklus pagal planą, kuriuo siekiama užbaigti karą ir užkirsti kelią galimam Rusijos agresijos atnaujinimui. Padėti misijai pažadėjo mažiausiai 26 šalys, tarp kurių yra nemažai ES valstybių narių, taip pat Turkija, Norvegija ir Islandija.
Tačiau vis daugiau „Norinčiųjų koalicijos“ narių privačiai pripažįsta, kad jų indėlis į misiją Ukrainoje priklausys nuo Rusijos prezidento leidimo, „The Telegraph“ sakė keli kariniai ir diplomatiniai šaltiniai.
Vienas aukšto rango diplomatinis šaltinis laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad iš kelių šalių atstovų girdėjo, jog jos „siųs savo karius tik tuo atveju, jei Rusija sutiks“. Baiminamasi, kad be V.Putino paramos bet kokios Europos pajėgos gali būti paskelbtos teisėtu Maskvos kariniu taikiniu.
„Jei Rusija pasakys, kad nesutinka, ir laikys šias pajėgas taikiniu, tuomet reikės kitokio buvimo formato. Taigi Rusijos sutikimas arba atsisakymas yra labai svarbus“, – sakė šaltinis.
Suteikė Putinui veto teisę
Kitas diplomatinis šaltinis teigė, kad Europos vyriausybės faktiškai suteikė V.Putinui veto teisę koalicijos planams. „Rusija turi sutikti su šiomis saugumo garantijomis, ypač dėl karių dislokavimo vietoje“, – sakė šaltinis.
Europos gynybos šaltinis galimą pajėgų dislokavimą apibūdino kaip „gana hipotetinį“, atsižvelgiant į tai, kad V.Putinas jau seniai prieštarauja NATO karių buvimui Ukrainoje.
Rusija meluoja apie branduolinius ginklus
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba antradienį apkaltino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją neva rengiantis siųsti branduolinius ginklus į Kyjivą. Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad ketina iškelti šį klausimą per kontaktus su Vašingtonu.
Antradienį paskelbtame bendrame „Norinčiųjų koalicijos“ šalių pareiškime Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai įsipareigojo „sustiprinti ekonominį spaudimą Rusijai, įskaitant papildomas sankcijas“. Didžioji Britanija paskelbė didžiausią nuo karo pradžios Maskvai taikomų sankcijų paketą, nukreiptą prieš pajamas iš energetikos ir pagrindinius karinės įrangos tiekėjus.
Jungtinės Valstijos nesiuntė savo atstovo į Kyjivą į renginius, skirtus ketvirtosioms karo Ukrainoje metinėms paminėti, ir antradienį susilaikė balsuojant JT Generalinėje Asamblėjoje dėl rezoliucijos dėl būtinybės užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
Smūgis Ukrainai
Akivaizdus nesutarimas dėl „Norinčiųjų koalicijos“ šalių pasirengimo siųsti savo kariuomenę į Ukrainą, jei kovos veiksmai nutrūktų, yra smūgis Ukrainos pastangoms užbaigti karą, rašo „The Telegraph“.
15min primena, kad pirminiame Rusijos ir JAV pareigūnų parengtame 28 punktų taikos plane nebuvo numatyta galimybė taikos palaikymo tikslais pasitelkti Vakarų aljanso karius. Ši sąlyga nebuvo įtraukta į peržiūrėtą 20 punktų dokumento versiją, kuri buvo parengta per JAV derybas su Ukrainos ir Europos atstovais.
Kremlius ne kartą įspėjo, kad bet kokie Europos kariai Ukrainos teritorijoje būtų laikomi teisėtu karinių smūgių taikiniu, rašo portalas „Agentstvo“.
