Baltarusijos Šv. Elžbietos vienuolyno vienuolės, apsirengusios baltomis skarelėmis ir nešinos kryžiais, prieš pat Kalėdas be kliūčių pardavinėjo rankdarbius Švedijos bažnyčiose. Visų pirma, jos gavo leidimą pasistatyti stalą bažnyčioje Taby mieste – turtingame Stokholmo priemiestyje.
Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, už išorinės „pamaldumo“ išvaizdos slėpėsi visiškai kitokia veikla, rašo „The Telegraph“.
Ryšiai su GRU ir parama karui prieš Ukrainą
Švedijos Bažnyčia oficialiai įspėjo, kad lėšas rinko vienuolyno atstovai, kurie:
-
atvirai remia Rusijos invaziją į Ukrainą;
-
turi glaudžius ryšius su GRU – Rusijos karine žvalgyba;
-
naudoja pajamas „Rusijos nacionalizmui ir agresijai remti“.
„Vienuolynas teigia, kad pajamos skiriamos labdarai. Tai melas… Švedijos Bažnyčia pataria jokiu būdu neremti jų veiklos“, – teigiama pareiškime.
„Z-vienuolės“ ir karo propaganda
Šv. Elžbietos vienuolyno vienuolės tapo žinomos kaip „Z-vienuolės“, nes viešai demonstravo „Z“ simbolį po Rusijos invazijos pradžios.
Jos buvo nufotografuotos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, vilkinčios neperšaunamas liemenes šalia Rusijos karių, taip pat renginiuose, skirtuose „kelti Rusijos karių moralę“.
Vienuolyno dvasinis vadovas, archipresbiteris Andrejus Lemešonokas, anksčiau pavadino savo vienuoles „koviniu daliniu“.
Švedijos reakcija ir abato pozicija
Taby bažnyčios rektorius Michaelis Oermo pripažino, kad kviesdamas vienuoles jis nesuprato problemos masto:
„Tik dabar supratau, kad jos gali būti naudojamos kaip propaganda. Anksčiau tokios išvados nebuvau padaręs.“
Tuo pat metu jis neigė kaltinimus dėl karo finansavimo:
„Nedidelis skaičius žmonių nusipirko keletą smulkmenų – tai jokiu būdu negali finansuoti karo.“
Bažnyčios kaip hibridinio karo įrankis
Švedijos Bažnyčia mano, kad „šnipų vienuolių“ incidentas yra tik platesnės problemos dalis. Cristina Smith, Švedijos Bažnyčios krizių planavimo vadovė, pareiškė, kad Rusija sistemingai bando gauti prieigą prie bažnyčių pastatų, dislokuoti dvasininkus šalia karinių bazių ir oro uostų bei sukurti Kremliui palankios paramos iliuziją NATO šalyse.
„Visapusiška invazija 2022 m. daugeliui švedų buvo šiurkštus prabudimas“, – pažymėjo ji.
Šv. Elžbietos vienuolynas neigia remiantis karą ir tvirtina, kad veikia tik siekdamas padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Tačiau į „The Telegraph“ užklausą dėl komentarų jis neatsakė.
Stačiatikių bažnyčia šalia strateginio oro uosto
Ypatingą susirūpinimą kelia stačiatikių bažnyčia, pastatyta Vasteras mieste, vos už 300 metrų nuo strategiškai svarbaus Stokholmo–Vasteras oro uosto – vadinamojo „atsarginio“ aerodromo krizės ar karo atveju.
Švedijos žvalgybos tarnybos mano, kad ši vieta galėtų būti naudojama infrastruktūros stebėjimui.
„Įtariame, kad ši bažnyčia yra bazė informacijai prieš Švediją rinkti“, – sakė miesto tarybos atstovė Eleonora Lundqvist.
Anksčiau politologijos daktaras Pavelas Lisjanskis teigė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia yra neatsiejama Rusijos hibridinės strategijos ir hibridinio karo prieš Ukrainą dalis. Kunigai aktyviai dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą – laimina ginklus ir dalyvauja kovinėse operacijose.
Visų pirma, Kremliui vadovaujantis Vladimiras Putinas sausio 7-osios naktį – oficialių Kalėdų Rusijoje metu – lankėsi bažnyčioje, kur kalbėjosi su kariais ir jų šeimomis. Ten jis pareiškė, kad Rusijos kariai vykdo „Viešpaties šventą misiją“.
