2026-06-07 19:25

„The Telegraph“: Ukraina pradėjo operaciją, kuri privers Rusiją siekti taikos

Ukraina šiuo metu įgyvendina plataus masto planą, kuriuo siekiama priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo. Tai iš esmės yra tas pats planas nutraukti vadinamąjį „sausumos koridorių į Krymą“, kuris nepavyko per didįjį 2023 metų kontrpuolimą, tačiau dabar tam naudojami kiti metodai ir, panašu, jie duoda rezultatų. Taip rašo britų laikraštis „The Telegraph“.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / „Shutterstock“ nuotr.

Leidinys pažymi, kad dar prieš pusmetį Maskvos pozicijos atrodė gerokai stipresnės: Rusijos kariuomenė veržėsi į priekį, o Ukraina susidūrė su rimtu išteklių trūkumu. Tačiau dabar situacija keičiasi – Ukrainos dronai vis dažniau smogia svarbiems taikiniams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, o Rusijos puolimo tempas reikšmingai sulėtėjo.

Straipsnyje ypatingas dėmesys skiriamas automagistralei R-280, jungiančiai Rostovą prie Dono su okupuotais Mariupoliu, Berdiansku, Melitopoliu ir Krymu. Šis kelias tapo vienu pagrindinių Ukrainos smūgių taikinių. Pastarosiomis savaitėmis jame reguliariai naikinami sunkvežimiai, degalų cisternos ir kita Rusijos kariuomenės aprūpinimo technika.

Pasak „The Telegraph“, ši kampanija iš esmės atgaivina vieną svarbiausių 2023 metų kontrpuolimo idėjų – Krymo izoliavimą. Tačiau šį kartą tai daroma ne tankais ir pėstininkais, o smogiamaisiais dronais.

Vienas iš 2023 metų vasaros kontrpuolimo plano kūrėjų, Ukrainos generolas Mykhailo Zabrodskis, aiškino, kad pati koncepcija po kontrpuolimo nesėkmės niekur nedingo. Jo teigimu, dabartinės Ukrainos dronų galimybės leidžia ją įgyvendinti nauju formatu.

„Po kontrpuolimo nesėkmės Krymo izoliavimo idėja sugrįžo. Šiandien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smogiamųjų dronų kiekis ir kokybė leidžia tokį planą įgyvendinti“, – cituojamas generolas.

Vis dėlto M. Zabrodskis įspėja, kad vien Krymo izoliavimas nebus lemiamas veiksnys. Anksčiau ar vėliau Rusija mėgins rasti alternatyvius tiekimo maršrutus arba naujas atsakomąsias priemones.

Straipsnio autorius pažymi, kad dabartinė strategija kelia kuklesnius tikslus nei prieš trejus metus vykęs kontrpuolimas. Jei tuomet pagrindinis tikslas buvo okupuotų teritorijų išlaisvinimas, dabar svarbiausia stabilizuoti frontą ir sustabdyti Rusijos puolimą. Tik po to, Ukrainos karinių analitikų teigimu, bus galima kalbėti apie užimtų teritorijų susigrąžinimą.

„Visa idėja buvo tokia: jeigu jie nebegalės išlaikyti fronto, sausumos karas šiame regione faktiškai bus baigtas“, – aiškino buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodnyukas.

Tuo pačiu „The Telegraph“ pabrėžia, kad galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Ukraina sugebės išlaikyti technologinį pranašumą bepiločių sistemų srityje ir toliau didinti spaudimą Rusijos logistikai.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną esminį skirtumą nuo 2023 metų kontrpuolimo. Tuomet Ukraina plačiai skelbė savo planus, todėl Rusija aiškiai suprato, kam ruoštis. Dabar operacijos vykdomos gerokai didesnio slaptumo sąlygomis. Visuomenė mato tik tai, kas jau įvyko, tačiau, kaip pažymi straipsnio autorius, „nesitikėkite, kad ukrainiečiai iš anksto paskelbs savo kitą žingsnį“.

Karas Ukrainoje – naujausios žinios

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, net ir aktyviausi karo šalininkai Rusijoje vis sunkiau paaiškina, kodėl konfliktas turi tęstis, o Kremliaus propaganda pamažu praranda savo poveikį. Ypač iškalbingas laikomas ideologo Alexandro Dugino pozicijos silpnėjimas – vietoje įtikinamų argumentų dėl pergalės jis rusams siūlo grįžti prie kaimiško gyvenimo būdo.

Tarp Rusijos elito taip pat vis labiau jaučiamas nuovargis ir suvokimas, kad karas pasiekė aklavietę, o Kremliaus tarptautinė izoliacija tampa vis akivaizdesnė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą