Įslaptintoje Kyjive dislokuoto Vokietijos gynybos atašė susitikimo su maždaug 200 Bundesvero karių stenogramoje diplomatas atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria ukrainiečiai, eksploatuodami sunkiąją ginkluotę, skelbia laikraštis „The Telegraph“.
Aštuoniolika pagrindinių Bundesvero tankų „Leopard 2“ į Ukrainą pateko 2023 m. po kelis mėnesius trukusio kanclerio Olafo Scholzo delsimo ir šalyje vykusių viešų debatų apie tai, ar Berlynas turėtų siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
Galiausiai O.Scholzas sutiko tai padaryti po to, kai Joe Bideno administracija nusprendė atsiųsti tankus „Abrams“, o visuomenės nuotaikos Vokietijoje ėmė krypti Ukrainos naudai.
Tačiau nepaisant visų fanfarų, Ukrainos kariai pastebi, kad „Leopard 2“ yra mažai naudingi, sakoma stenogramoje, kurią gavo trys Vokietijos žiniasklaidos priemonės.
Kai kurios problemos susijusios su tuo, kaip keičiasi pati karyba.
„Neskirtas Ukrainos mūšio laukui“
„Leopard 2“, kaip ir visi tankai apskritai, yra pažeidžiami bepiločių smūgių, rašoma stenogramoje. Tačiau dėl sudėtingos „Leopard 2“ konstrukcijos jį sudėtinga remontuoti mūšio lauke, o tai reiškia, kad apgadintus „Leopard 2“ reikia siųsti į specializuotas remonto brigadas Vakarų Ukrainoje arba net vežti į Lenkiją, kad jie būtų sutaisyti ir prižiūrimi.
Daugeliu atvejų dėl „Leopard 2“ problemų Ukrainos batalionai priversti juos naudoti daugiausia kaip artileriją.
„Pagrindinė Ukrainai suteiktų „Leopard 2“ problema yra ta, kad jų yra per mažai. Jei vieną ar du tenka remontuoti, tai didelė dalis to, ką Ukraina turi, staiga kuriam laikui tampa neveiksni“, – sakė Berlyne įsikūrusio Europos atsparumo iniciatyvos centro vykdomasis direktorius Sergejus Sumlionas.
Nuo 2022 m. jis beveik kas mėnesį vyksta į fronto liniją. Jis pridūrė: „Leopard 2“ taip pat nebuvo skirti Ukrainos mūšio laukui. Jie gerai veikia, kai turi gerą oro palaikymą, tačiau Ukrainai jo trūksta.“
S.Sumlionas teigė, kad Vokietijos pokarinis mąstymas taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. „Juos projektavo karo nemačiusi vokiečių gamintojų karta, todėl jie buvo linkę pernelyg komplikuoti sistemą.
„Senesnės sistemos, sukurtos septintajame dešimtmetyje tų, kurie iš tikrųjų matė karą, yra daug naudingesnės mūšio lauke, tačiau turi silpnesnę ginkluotę“, – pastebėjo jis.
Gynybos ekspertai Vokietijoje teigia, kad Ukrainos patirtis mūšio lauke yra aiški pamoka šalies viešiesiems pirkimams, ypač jei Rusija nuspręstų išbandyti NATO.
Vokietijos žaliųjų partijos atstovė gynybos klausimais Sara Nanni sakė, kad viena iš aiškių pamokų yra ta, kad šalis tiesiog turi turėti daugiau sistemų. „Mes nebegalime galvoti apie tokius mažus kiekius. Turime daryti prielaidą, kad sugedus transporto priemonėms jos ilgai neveikia ir jas tiesiog reikia remontuoti.“
Vokietija yra antra pagal dydį karinės įrangos tiekėja Ukrainai po JAV, o nutekintoje stenogramoje įvardijamos ir kitos problemos, susijusios su Vokietijos tiekiamomis sistemomis, pažymint, kad net gerai veikianti įranga, pavyzdžiui, oro gynybos priemonės, kentėjo dėl nepakankamų šaudmenų atsargų.
