Rusija ignoruoja tarptautines normas
Remiantis Ukrainos kariuomenės duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos pajėgos pavojingas chemines medžiagas panaudojo daugiau nei 9 000 kartų — vien pernai net 6 540 kartų. Tai daugiausia susiję su granatų, pripildytų riaušių malšinimo dujų, tokių kaip CS ir CN, naudojimu. Ukrainos ir Europos pareigūnai teigia, kad Rusijos daliniai kartais taip pat griebėsi chloropikrino — dusinančios medžiagos, pirmą kartą panaudotos Pirmojo pasaulinio karo metu.
Tokių dujų naudojimas pažeidžia 1993 m. Cheminių ginklų konvenciją ir 1925 m. Ženevos protokolą.
Rusijos cheminių ginklų programa egzistuoja
Pasak „The Times“, Vakarų pareigūnai baiminasi, kad Ukrainos pranešimai apie naudojamas chemines medžiagas gali neatspindėti viso Rusijos arsenalo masto.
„Sąjungininkų sostinėse nerimaujama, kad užsitęsęs ar į aklavietę patekęs karas Ukrainoje gali pastūmėti Kremlių imtis pavojingesnių masinio naikinimo ginklų. Prezidentas Putinas ne kartą demonstratyviai grasino branduoliniais ginklais, tačiau jis tyli apie cheminius ar biologinius masinio naikinimo ginklus.“
Po Aleksejaus Navalno apnuodijimo 2020 m. tyrimų grupė „Bellingcat“ padarė išvadą, kad Rusijos nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ kūrimo programa tęsėsi „gerokai ilgiau nei oficialiai paskelbta jos uždarymo data“.
Remiantis tyrimu, mokslininkai, dalyvavę kuriant šią nervus paralyžiuojančią medžiagą, buvo perkelti į tariamai civilines institucijas, kas leido tęsti darbą su cheminiais ginklais, prisidengiant medicininiais ir pramoniniais tyrimais.
Dviejų tokių organizacijų — Valstybinio eksperimentinės karinės medicinos instituto ir Mokslo centro „Signal“ — darbuotojai buvo identifikuoti kaip pagrindiniai „Novičiok“ tobulinimo ir „suginklinimo“ veikėjai net iki 2010-ųjų.
„Galima saugiai daryti prielaidą, kad Rusijos cheminių ginklų programa vis dar egzistuoja... Jei "Novičiok" būtų panaudotas platesniu mastu, tai galėtų turėti milžiniškų pasekmių“, — sakė buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas Hamishas de Bretonas-Gordonas.
Būtų nenaudingas žingsnis
Generolas seras Richardas Barronsas, buvęs Jungtinės Karalystės Jungtinių pajėgų vadas, teigia, kad perėjimas prie mirtingesnių cheminių ginklų Maskvai būtų nenaudingas žingsnis, nes jis duotų menką karinę naudą, bet pareikalautų didelių sąnaudų:
„Jūs atkreipiate dėmesį į karo nusikaltimą, rizikuojate atsakomaisiais veiksmais, ir tai yra dviašmenis kardas — galite sukelti pavojų ir savo pačių pajėgoms“, pavyzdžiui, pasikeitus vėjo krypčiai.
Tačiau, pasak Barronso, pagunda panaudoti tokius ginklus gali kilti „jei atsiduriama situacijoje, kai statymai yra itin aukšti, kai kyla grėsmė pačios valstybės išlikimui“.
Anksčiau Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos privalo pasitraukti iš Donbaso, jei norima užbaigti karą. Tai esą yra viena iš taikos susitarimo pasirašymo sąlygų.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad kol kas nėra jokių ženklų, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis būtų pasirengęs sutikti su tokia nuolaida — net ir patirdamas Jungtinių Valstijų spaudimą.
