Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, esą Rusija kare prieš Ukrainą išlaiko pranašumą, ekonominė padėtis šalyje rodo priešingai.
Anot laikraščio, perspektyvos tik blogėja, nes griežtos naujos sankcijos Rusijos naftos sektoriui dar labiau spaudžia pinigų srautus, o tai kitais metais gali lemti bankų krizę, net jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlaiko griežtą poziciją derybose dėl karo pabaigos.
„Galima bankų krizė. <…> Galima nemokėjimų krizė. Nenoriu net galvoti apie karo tęsimą ar eskalaciją“, – laikraščiui sakė vienas Rusijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Leidinys pastei, kad V.Putinas išleido didelę dalį grynųjų pinigų rezervų ir pasiskolintų lėšų, kurios anksčiau užtikrino karines išlaidas, o ateityje šalies laukia nauji finansiniai iššūkiai.
Sankcijos
Naujos griežtos JAV sankcijos Rusijos naftos sektoriui dar labiau didina biudžeto deficitą ir sukuria papildomų rizikų finansų sistemai.
Apribojimai palietė didžiausias bendroves, įskaitant „Rosneft“ ir „Lukoil“, priversdami Maskvą taikyti daugiau kaip 20 JAV dolerių už barelį siekiančias naftos kainų nuolaidas.
„Naftos gavybos sektorius slysta į krizę, o naujausios sankcijos šį procesą tik paspartins“, – sakė Craigas Kennedy, buvęs „Bank of America Merrill Lynch“ vicepirmininkas, šiuo metu dirbantis Harvardo universiteto Deiviso Rusijos ir Eurazijos studijų centre.
C.Kennedy taip pat pridūrė, kad naujosios sankcijos yra „agresyvus žingsnis, pranašaujantis dar daugiau problemų“.
„Galima ir toliau didinti mokesčius vidutiniams Rusijos gyventojams arba dar labiau skolintis, kad būtų padengtas augantis deficitas. Tačiau kyla klausimas: ar tai stiprina mano derybinę poziciją, ar ją silpnina? Tai neabejotinai verčia Rusiją atrodyti silpnesnę“, – pastebėjo jis.
Ekonomika
Dar prieš tai, kai naujos sankcijos ėmė dar labiau mažinti įmonių ir biudžeto pajamas, Rusijos ekonomika jau judėjo recesijos link. Centrinis bankas buvo priverstas pakelti palūkanų normas iki rekordinių – daugiau nei 20 procentų – siekdamas pažaboti sparčiai augančią infliaciją po to, kai vyriausybė per pirmuosius trejus karo metus smarkiai didino karines išlaidas ir skatino įmonių kreditavimo bumą.
Laikraštis pastebi, kad kitais metais kyla nemokėjimų ir bankų krizės rizika, net jei Rusijos vadovas laikysis griežtos pozicijos derybose dėl karo užbaigimo.
Ekonomistai pabrėžia, kad 2026-ieji gali tapti pirmaisiais metais, kai karas taps iš tiesų sunkus Rusijos ekonomikai.
Neseniai ekonomistė Aleksandra Prokopenko teigė, kad, nepaisant Rusijos vadovybės kalbų, ekonomikos kaštai auga, o sankcijos daro savo.
Buvusi centrinio banko patarėja pabrėžė, jog ekonomika „yra sustingusi ir iš esmės, mano vertinimu, neperspektyvi (nepalaikoma)“.
Net remiantis oficialiais duomenimis, Rusija gali susidurti su sistemine bankų krize iki spalio, jei problemų turintys kreditai ir toliau augs, o indėlininkai pradės masiškai atsiimti lėšas.
Be to, Rusija daugiausia rėmėsi didžiausių energetikos milžinų apmokestinimu, kad finansuotų savo karo mašiną. Tačiau šį mėnesį V.Putinas pratęsė mokesčių lengvatas dviem didžiausioms Rusijos energetikos bendrovėms.
Visuomenės ir elito reakcija
Rusijos ekonominės problemos pradeda persiduoti platesnei visuomenei, pažymi laikraštis. Vartotojai pradėjo veržtis diržus, rodo naujausias Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ ataskaita.
Artėjant 2025 metų pabaigai ekonominė padėtis Rusijoje ir toliau blogėja spartėjančios infliacijos, didėjančio biudžeto deficito dėl karinių išlaidų ir mažėjančių naftos bei dujų pajamų fone, o ekonomikos augimo tempas pastebimai lėtėja.
Aukštos palūkanų normos ir sumažėjusios pajamos sukėlė krizę įmonėse visoje šalyje – daugelis iš jų savo problemas perduoda darbuotojams, atleidžiant personalą, mažinant darbo valandas arba tiesiog nesumokant atlyginimų.
Nepaisant vis didėjančių sunkumų, su kuriais susiduria gyventojai, nedaugelis Maskvos elito narių tikisi, kad ekonominės problemos peraugs į socialinį neramumą ar turės įtakos Putino sprendimams.
„Ekonominių problemų augimas nelems socialinių ar politinių problemų. Tačiau kitais metais bus pirmieji sunkūs metai karo operacijai“, – sakė vienas Rusijos akademikas, artimas aukštiems diplomatams.
Per praėjusią savaitę Londone vykusį susitikimą su Vokietijos ir Jungtinės Karalystės kolegomis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad naujausios sankcijos silpnina Rusijos ekonomiką.
„Turime tęsti šias pastangas ir išlaikyti spaudimą“, – sakė jis.
