Kaip žinoma, penktadienį Iranas atakavo JAV karinę bazę Jordanijoje, dėl šio smūgio žuvo du amerikiečių kariai. Šeštadienį istorija pasikartojo – tik jau Irake.
Ten dėl „kontroliuojamo nesprogusių šaudmenų sprogdinimo“ iš numušto Irano drono taip pat žuvo karys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmąsias dvi žūtis pavadino „labai liūdnu įvykiu“, o interviu „NewsNation“ pabrėžė, kad jam „visiškai nesvarbu“, jog Iranas nebesilaikys dvišalio susitarimo memorandumo.
„JAV planuoja didesnio masto karą“, – pareiškė vienas amerikiečių pareigūnas komentare „The Washington Post“, pridurdamas, kad Pentagonas jau didina karinių lėktuvų skaičių regione.
Tačiau pareigūnas įspėjo, kad JAV operacijų plėtra bus ribojama dėl mažėjančių oro gynybos priemonių ir tolimojo nuotolio ginklų atsargų.
Be to, JAV susiduria su apribojimais dėl galimybės perkelti papildomas pajėgas ir lėktuvus į šį regioną dėl kovos veiksmų metu patirtų nuostolių.
„Neturime pakankamai išteklių, kad galėtume saugiai užtikrinti operacijų vykdymą, ir nemanau, kad Baltieji rūmai tai suvokia“, – nuogąstavo šaltinis.
Karinių ekspertų vertinimu, amerikietiškos technikos ir šaudmenų atsargos senka, o Jungtinės Valstijos nėra pasirengusios galimai sausumos operacijai Irane. Tai yra operacijai, kurios galimybę D.Trumpas praėjusią savaitę atsisakė atmesti.
„Manau, kad būtų klaida dislokuoti sausumos pajėgas bet kurioje sąsiaurio saloje ar krante, – pareiškė Sethas Jonesas, vadovaujantis Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos ir saugumo skyriui. – Nemanau, kad JAV pajėgos yra pasirengusios atremti Irano pajėgų smūgius iš toli.“
Savaitgalį naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad JAV prezidento D.Trumpo administracija pranešė Izraeliui apie savo planus į šalį pasiųsti dešimtis papildomų amerikiečių degalų papildymo lėktuvų.
JAV ir Izraelio šaltiniai žurnalistams teigė, kad yra tikėtina, jog taip Vašingtonas ruošiasi galimam karinės operacijos prieš Iraną išplėtimui.
Įvykiai karo Irane fronte birželį suteikė vilties, kada JAV ir Iranas pasirašė susitarimo memorandumą, kuris pratęsė paliaubas ir atvėrė kelią deryboms klausimais, dėl kurių buvo pradetas karas.
Tačiau liepos pradžioje Iranas smogė laivams Hormuzo sąsiauryje, po to JAV atsakė smūgiais prieš Iraną. Vėliau abi pusės ėmė keistis smūgiais kasdien, į šį chaosą įtraukdamos ir kitas Persijos įlankos šalis.
Savo ruožtu D.Trumpas pareiškė, kad paliaubos baigėsi, o Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog nebevykdys savo įsipareigojimų pagal dvišalį susitarimą.
Demokratų senatorius Markas Warneris laidoje „This Week“ pareiškė nematantis jokio būdo, kaip šis konfliktas artimiausiu metu galėtų būti išspręstas.
„Šis savo noru pradėtas karas tapo katastrofa. Tai buvo katastrofa kariniu požiūriu. Tai buvo katastrofa ir dėl to, kaip mus vertina pasaulis“, – rėžė jis.
-
Į bet kokį Irano puolimą Izraelis įspėja atsakysiantis „visa jėga“
-
Iranui apkaltinus JAV ataka prieš nebaigtą statyti jėgainę, TATENA ragina laikytis santūriai
-
Irano revoliucinė gvardija pranešė apie ataką prieš karinę bazę Sirijoje
-
JAV tęsia smūgius Iranui, šiam atakuojant kaimynines Persijos įlankos valstybes
-
Marco Rubio prakalbo apie Iraną: JAV darys tai, ką privalo
JAV karių žūtys taip pat iškėlė klausimų dėl amerikiečių pajėgų saugumo bazėse Artimuosiuose Rytuose. Be 17 – o galimai ir 18 – JAV karių, žuvusių per karines operacijas prieš Iraną, daugiau nei 430 buvo sužeista.