JNIM karinė grupuotė, kurios pilnas pavadinimas yra „Jama’at Nusrat al-Islam wal-Muslimin“, įkūrė savo tvirtovę Malyje ir vis dažniau rengia išpuolius prieš Vakarų Afrikos pakrantės šalis, įsitvirtindama kaip geriausiai ginkluota karinė grupuotė regione ir viena galingiausių pasaulyje.
Jei toks įsakymas bus duotas, Malis taps aštuntąja šalimi, prieš kurią Jungtinės Valstijos įvykdys smūgius po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Iki šiol JAV karinės pajėgos atakavo Jemeną, Somalį, Siriją, Iraną, Iraką, Nigeriją ir Venesuelą.
Tačiau, kaip pažymėjo laikraščio šaltiniai, tarp aukšto rango JAV pareigūnų šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės.
Aktyvus karinio sprendimo šalininkas yra Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis vadovas kovos su terorizmu klausimais Sebastianas Gorka.
Baltieji rūmai atsisakė komentuoti karinės operacijos Malyje planus, tačiau pažymėjo, kad terorizmas Sahelio regione – milžiniškame pusdykumių regione į pietus nuo Sacharos – yra „tarptautinė problema“.
Sahelio valstybių aljansą sudaro Malis, Burkina Fasas ir Nigeris. Šiose šalyse pastaraisiais metais kariuomenė nuvertė demokratines vyriausybes, nutraukė ryšius su Vakarais ir kreipėsi į Rusiją pagalbos saugumo srityje.
Taip Malyje atsirado „Afrikos korpusas“, kurį Rusijos gynybos ministerija suformavo iš buvusios privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdinių.
Šiais metais teroristinė grupuotė išstūmė Rusijos karius iš kelių svarbių miestų.
D.Trumpo administracijos atstovas pabrėžė, kad Maskva jau „parodė savo neveiksnumą kaip Malio partnerė“.
„Tikimės, kad kitos Afrikos šalys pastebės siaubingus Rusijos rezultatus kovoje su terorizmu“, – pabrėžė JAV pareigūnas.
Pasak žmogaus teisių organizacijų, rusai jau dabar yra kaltinami daugybe žiaurumų regione. „Armed Conflict Location & Event Data“ (ACLED) projekto Vakarų Afrikos vyresnysis analitikas Heni Nsaibia teigė, kad Malio kariuomenė ir jos rėmėjai iš Rusijos yra atsakingi už didesnius civilių gyvybių nuostolius nei JNIM ir „IS Sahel“ kartu sudėjus.
ACLED duomenimis, praėjusiais metais Malio kariuomenė ir jos rusų partneriai buvo atsakingi už 925 civilių mirtis, palyginti su 232, kurias sukėlė islamistų kovotojai.
„Yra labai problemiška, kad tokia vyriausybė kaip JAV ar bet kuris kitas Vakarų partneris teiktų paramą šiems režimams, kurių teisėtumas tebėra ginčytinas ir kurie yra nepaprastai trapūs bei represiniai“, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje Malį, Burkina Fasą ir Nigerį.
Kaip rašo „The Washington Post“, JAV karinė operacija Malyje galėtų sukelti susidūrimą su Rusijos pajėgomis. Todėl, siekiant išvengti tokių konfliktų, Vašingtonui ir Maskvai reikės koordinuoti savo veiksmus, kaip tai buvo daroma per karą Sirijoje, pažymima straipsnyje.
Šių metų pavasarį Rusijos gynybos ministerija pranešė apie bandymą surengti valstybės perversmą Malyje, kurį inicijavo „Azawado išlaisvinimo frontas“ ir JNIM. Sukilėliai užpuolė keturis didelius miestus – sostinę Bamaką bei Sevarę, Gao ir Kidalą.
Be to, jie bandė užimti prezidento rūmus. Per šiuos išpuolius žuvo gynybos ministras Sadio Kamara. Liepos mėnesį Malio kariuomenės Generalinis štabas pranešė apie sukilėlių išpuolius prieš keletą miestų, įskaitant Anefisą ir Agelhoką šiaurės Malyje, Gao ir Sevarę šalies viduryje, taip pat Keniorobą pietuose. Vėliau kariuomenė tvirtino, kad atkūrė kontrolę virš strateginių pozicijų Anefise.
Prancūzija 2013 m. pradėjo karinę intervenciją Sahelio regione tuometinės Malio vyriausybės prašymu. Prancūzijos pajėgos numalšino sukilimą Malyje ir atkūrė tam tikrą tvarką. Po pradinės misijos sekė antroji – operacija „Barkhane“, kurios metu buvo likviduoti žymūs kovotojų lyderiai, tačiau galiausiai nepavyko sustabdyti įvairių ginkluotų grupuočių išplitimo.
Pykčio Prancūzijai banga – kurią kurstė jos neokolonijinės klaidos ir Rusijos dezinformacija – per metus augo ir prisidėjo prie 2020 ir 2021 m. valstybės perversmų Malyje bei kaimyninėse Burkina Faso ir Nigerio valstybėse. Prezidentas Emmanuelis Makronas vėliau išvedė Prancūzijos pajėgas.
